Rusijos–Gruzijos karas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dabartinės Pietų Osetijos teritorijoje osetinai gyvena nuo XIII a.<ref name="El Periodico Rosa Massage">{{citeweb|url=http://elperiodico.com/blogs/blogs/rosamassague/archive/2008/08/13/el-punto-que-se-perdi-en-tiflis.aspx|title=El punto que se perdió en Tiflis|accessdate=2008-08-14|author=Rosa Massagué}}{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2021 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Nuo XVIII a. dėl šio regiono kovojo Persijos, Osmanų ir Rusijos imperijos, kol galiausiai XIX a. čia įsitvirtino Rusija. Po Rusijos revoliucijos 1918  m. Gruzijai paskelbus nepriklausomybę osetinai sukilo, o jų sukilimas Tbilisio buvo namalšintas, osetinai kaltinti prorusiškumu ir probolševikiškumu. Pasak osetinų per sukilimą žuvo 5000 žmonių.<ref name="Soitu claves conflicto">{{citeweb|url=http://www.soitu.es/soitu/2008/08/08/actualidad/1218214670_994790.html|title=Osetia del Sur: cómo entender una guerra en curso|accessdate= 2008-08-14}}</ref> Sovietams užkariariavus Gruziją, iš pradžių buvo suformuota [[Užkaukazės TFSR|Užkaukazės Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika]], vėliau ji padalinta į tris  – Armėnijos, Gruzijos ir Azerbaidžano respublikas. [[Gruzijos Tarybų Socialistinė Respublika|Gruzijos Sovietų Socialistinės Respublikos]] sudėtyje buvo įkurtos [[Adžarija|Adžarijos]], [[Abchazija|Abchazijos]] ir [[Pietų Osetija|Pietų Osetijos]] autonominės respublikos.

Vykstant Sovietų Sąjungos dezintegracijai atsinaujino daugelis ankstesnių etninių konfliktų. 1990  m. rugsėjį Pietų Osetija paskelbė turinti apsisprendimo teisę, tačiau Gruzija gruodžio mėn. atmetė galimybę, kad Pietų Osetija galinti atsiskirti nuo Gruzijos. 1991  m. Pietų Osetijos vietinė valdžia paskelbė nepriklausomybę<ref>Raphael Czachor, Abkhazia, South Ossetia, Nagorno-Karabakh: the origin and functioning of political systems , Wroclaw 2014, p. 248</ref>, kuri tarptautinės bendruomenės nebuvo pripažinta.

Pietų Osetija nuo Gruzijos atsiskyrė po 1991–1992  m. karo per kurį žuvo keli tūkstančiai žmonių<ref name = "LR 20080809">Lietuvos Rytas. Kaukaze karu sprogo rusenusi priešprieša. 2008  m. rugpjūčio 9 d.</ref>. Po paliaubų 1992 metais P. Osetijos teritorijoje buvo suformuotos taikdarių pajėgos iš Rusijos, Gruzijos ir Šiaurės OsetijosGruzijos karių. Po to 12 metų regione buvo palyginti ramu. [[2004]]&nbsp;m. į valdžią atėjus [[Micheilas Saakašvilis|Micheilui Saakašviliui]], situacija pradėjo aštrėti, nors M. Saakašvilis ir siūlė Pietų Osetijai „plačią autonomiją“<ref name = "LR 20080809"/>.

2006  m. lapkritį Gruzijos kontroliuojamos P. Osetijos gyvenvietės lyderiu išsirinko [[Dmitrijus Sanakojevas|Dmitrijų Sanakojevą]], tačiau jo įtaka apsiribojo nedidele P. Osetijos regiono dalimi. Didžiąją regiono dalį valdė separatistų lyderis&nbsp;– [[Eduardas Kokoitys]]<ref name = "LR 20080809"/>. Nuo [[2006]]&nbsp;m. Gruzija gerokai padidino importuojamų ginklų kiekį. Ginklai buvo tiekiami iš [[JAV]], [[Ukraina|Ukrainos]], [[Izraelis|Izraelio]] ir kt. ne rusiškų šaltinių.<ref>[http://www.ft.com/cms/s/0/a0fb913c-660a-11dd-b222-0000779fd18c.html www.ft.com ''Russia intensifies offensive in Georgia'' Žr. 2008 rugpjūčio 9 d.]</ref> 2006  m. spalį  – po to, kai Gruzijoje buvo sulaikyti ir iš šalies deportuoti Rusijos kariškiai, įtariami šnipinėjimu, Rusijos pareigūnai pradėjo masiškai deportuoti Rusijoje gyvenančius gruzinus. Todėl Gruzija pateikė ieškinį Europos žmogaus teisių teismui Strasbūre dėl grubių teisių pažeidimų deportuojant Gruzijos piliečius ir etninius gruzinus<ref>[[Delfi.lt]] „Gruzija apskundė Rusiją Žmogaus teisių teismui“ http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12647343</ref>.