Žemės amžius: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Žemės amžius''' manoma yra 4,55 milijardai (4,55 × 10⁹) metų. Šis skaičiavimas yra tam tikras kompromisas tarp seniausių žinomų [[Žemė]]s [[mineralas|mineralų]] -– mažų [[cirkonas|cirkono]] kristalų iš [[Jack Hills]] Vakarų [[Australija|Australijoje]] -– amžiaus ir [[astronomija|astronomų]] bei [[planetologija|planetologų]] [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] amžiaus vertinimų. Radioaktyvaus datavimo būdu nustatytas cirkonio kristalų amžius -– mažiausiai 4,404 milijardai metų. Lyginant Saulės masę ir šviesį su kitų [[žvaigždė|žvaigždžių]] charakteristikomis nustatyta, kad Saulės sistemos amžius negali būti žymiai senesnis nei šių [[uoliena|uolienų]]. [[kalcis|Kalcio]]-[[aliuminis|aliuminio]] inkliuzai -– seniausios žinomos kietos medžiagos [[meteoritas|meteorituose]], susiformavusios Saulės sistemoje -– 4,567 milijardo metų senumo ir ši data laikoma viršutine Žemės amžiaus riba. Manoma, kad Žemės formavimasis prasidėjo gana greit po šių kalcio-aliuminio inkliuzų ir meteoritų susiformavimo. Kadangi žemės susiformavimo laikas nėra tiksliai žinomas ir skirtingi žemės formavimosi modeliai nurodo skirtingus laikus, besiskiriančius nuo kelių milijonų iki šimto milijonų metų, tikslaus Žemės amžiaus pasakyti kol kas neįmanoma.

[[1862]] m. [[Glazgas|Glazgo]] [[fizika]]s [[Lordas Kelvinas|William Thomson]] paskelbė savo skaičiavimus, pagal kuriuos Žemės amžius -– tarp 20 ir 400 milijonų metų. Jis rėmėsi prielaida, kad Žemė iš pradžių buvo visiškai išlydytos uolienos kamuolys ir Žemės amžių skaičiavo pagal laiką, kurio reikia tokiam kamuoliui atvėsti iki dabartinės [[temperatūra|temperatūros]].

[[1869]] m. Thomas Huxley, Č. Darvino šalininkas, savo paskaitoje teigė, kad Thomson'o apskaičiavimai yra teisingi, tačiau reimiasi klaidingomis prielaidomis. Huxley buvo teisus -– Thomson apskaičiavimai rėmėsi kitais duomenimis, ir jo nustatytas Žemės amžius buvo žymiai per trumpas.