Lagranžo taškas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Papildyta
CD (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
'''Lagranžo taškai''' – padėtys tarp dviejų, vienas aplink kitą besisukančių kūnų ([[Žemė]]s ir [[Mėnulis|Mėnulio]], [[Saulė]]s ir Žemės), kuriuose trečiasis mažos masės objektas (tarkim, kosminis laivas) gali neribotą laiką išbūti nenaudojant jokių papildomų jėgų jo padėčiai stabilizuoti. Lagranžo taške abiejų kosminių kūnų gravitacijos jėgos kompensuojasi, todėl ten esančio objekto padėtis jų atžvilgiu nesikeičia.<ref name='nasa'>Neil J. Cornish: The Lagrange Points. [http://wmap.gsfc.nasa.gov/media/ContentMedia/lagrange.pdf nasa.gov]</ref><ref name='nasa2'>Neil J. Cornish (1999). The Lagrange Points. [http://web.archive.org/web/20150508033548/http://www.physics.montana.edu/faculty/cornish/lagrange.html physics.montana.edu]</ref>
 
Lagranžo taškus apie 1772 m. matematiškai atrado žymus italų – italų kilmės prancūzų matematikas ''[[Joseph Louis Lagrange]]'', nagrinėdamas apribotą [[Trijų kūnų problema|trijų kūnų sąveikos uždavinį]]. „Apribotą“ šiuo atveju reiškia jog trečiojo kūno masė nepalyginamai daug mažesnė nei kitų dviejų.
 
Matematiškai galimi penki Lagranžo taškai, tačiau pirmieji trys (L1-L3) yra nestabilūs: nežymus nukrypimas nuo taško padėties gali ir nesukurti atgal į tašką grąžinančių jėgų. L1 ir L2 yra labai nestabilūs — be kurso taisymų palydovas ten išsilaikytų vidutiniškai apie 23 dienas. L3 yra stabilesnis: palydovas ten ko gero pasiliktų apie 150 dienų.<ref name='nasa2'/> Tačiau galimos stabilios orbitos apie šiuos taškus: pavyzdžiui, [[Gaia misija|Gaia]] skrieja stabilia orbita aplink Saulės – Žemės L2 tašką, nuo mūsų nutolusį apie 1,5 mln. km. <ref>Markus Bauer (2014). Gaia enters its operational orbit [https://sci.esa.int/web/gaia/-/53578-gaia-enters-its-operational-orbit /sci.esa.int]</ref>
 
Priklausomai nuo kūnų masių santykio, taškai L4 ir L5 gali būti ir stabilūs, nes juose pasireiškia stabilizuojantis [[Koriolio efektas]]. <ref name='nasa'/> Jie stabilūs, jei didesniojo ir mažesniojo kūnų masių santykis (M<sub>1</sub>/M<sub>2</sub>) yra didesnis nei 24,96.<ref name='nasa2'/> Tai teisinga Saulės – Žemės, Žemės – Mėnulio poroms beiir daugeliui kitų porų Saulės sistemoje. Žemės – Mėnulio L4 ir L5 taškuose yra dulkių debesys ([[Kordylewski debesys]]).<ref name="EA-20181026">{{cite news |author=Royal Astronomical Society |author-link=Royal Astronomical Society |title=Earth's dust cloud satellites confirmed |url=https://www.eurekalert.org/pub_releases/2018-10/ras-edc102618.php |date=26 October 2018 |work=EurekAlert! |accessdate=27 October 2018 }}</ref>
 
Žinoma pseudomokslinė teorija, jog taške L2 už Mėnulio yra [[Lilita (mėnulis)|Lilita]]. Į žemiau Mėnulio esantį tašką L1 kartais iškeliami dirbtiniai palydovai. Žemės – Saulės L1 taip pat naudojamas kaip ideali vieta Saulę stebinčioms [[observatorija|observatorijoms]]. Saulės – [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]] L4 ir L5 taškuose skrieja vadinamoji [[Trojos asteroidai|Trojos asteroidų grupė]]. [[Saturnas|Saturno]] palydovai [[Tetija (palydovas)|Tetija]] ir [[Dionė (palydovas)|Dionė]] L4 ir L5 taškuose turi mažesnius palydovus [[Telesta (palydovas)|Telestą]] bei [[Kalipsė (palydovas)|Kalipsę]] ir [[Elenė (palydovas)|Elenę]] bei [[Polideukas (palydovas)|Polideuką]].