Vilniaus žinios: Skirtumas tarp puslapio versijų

Svarbiausias [[XIX amžius|XIX amžiaus]] laikraštis, leistas Vilniuje nuo [[1834]] m. lenkų ir rusų kalbomis, [[1864]] – [[1915]] m. -– tik rusų kalba. 1834 – [[1841]] m. vadinosi „''Lietuvos žinios''“ (rusiškai -– „''Литовский вестник“,'' lenkiškai -– „''Kuryer Litewski''“). Nuo 1841 m.- lenkiškoji laida pavadinta „[[Kurier Wileński]]“, o rusiškoji -– „''Виленский вестник'' „ („'''Vilniaus žinios'''“).

[[1865]] m. [[spalio 5]] d. aplinkraščiu [[Rusija|Rusijos]] vidaus reikalų ministras Piotras Valujevas uždraudė visoje imperijoje spausdinti ir įsivežti iš užsienio lietuviškus leidinius lotynišku -– lenkišku raidynu. Draudimui žodžiu pritarė ir caras [[Aleksandras II, Rusija|Aleksandras II]]. Draudimas nebuvo įformintas įstatymu ir ši aplinkybė jau XX a. pradžioje leido lietuvių veikėjams teisme laimėti kelias bylas dėl jiems skirtų nuobaudų už lietuvių spaudos tradiciniu raidynu platinimą, tačiau jis galiojo ligi [[1904]] m. [[gegužės 7]] d., kada buvo atšauktas. [[1872]] m. vidaus reikalų ministro aplinkraštis draudimą išplėtė ir lietuvių spaudai gotišku raidynu, vartotu Prūsijos lietuvių. Taip Rusijos valdžia apsidraudė, kad ši spauda nebūtų pradėta platinti Lietuvoje.

Draudimas nebuvo vaisingas -– per 40 metų [[kirilica]] arba „graždanka" valdžiai pavyko išspausdinti tik 66 leidinius: 20 elementorių , 15 religinių knygų, 14 kalendorių, 7 beletristinius kūrinėlius ir 7 smulkesnius leidinius.

Laikraštį įsteigė ir leido [[Petras Vileišis]]. Redakcijos branduolį sudarė: P. Vileišis (redaktorius), kalbininkas [[Jonas Jablonskis]], buvęs „[[Varpas (laikraštis)|Varpo]]“ redaktorius [[Jonas Kriaučiūnas]], tuometinis „[[Varpas (laikraštis)|Varpo]]“ redaktorius [[Povilas Višinskis]], [[Kazys Puida]], [[Petras Klimaitis]]. Administratoriumi dirbo rašytojas [[Gabrielius Landsbergis - Žemkalnis]], buhalteriu -– dvarininkas Jonas Siabas.

Dienraščio turinį sudarė žinios iš [[Petrapilis|Petrapilio]] ir [[Maskva|Maskvos]] agentūrų, korespondencijos iš Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų, žinutės apie lietuvių gyvenimą JAV, Prūsijoje, Latvijoje, Rusijoje. Spausdino straipsnius apie visuomeninį, politinį, kultūrinį gyvenimą, skelbė grožinius kūrinius, vertimus iš užsienio kalbų, literatūros kritiką, beletristiką. „Vilniaus žinioms“ rašė [[Jonas Biliūnas]], [[Mykolas Biržiška]], [[Jonas Gurauskis]], [[Konstantinas Jasiukaitis]], [[Kleopas Jurgelionis]], [[Vincas Kapsukas]], [[Pranas Mašiotas]], [[Marija Pečkauskaitė]] -– [[Šatrijos Ragana]], [[Gabrielė Petkevičaitė-Bitė]], [[Ona Pleirytė - Puidienė]], [[Antanas Vienuolis]], [[Žemaitė]].

Tačiau nuo 1905 m. redakcijoje prasidėjo nesutarimai dėl laikraščio krypties, politinių ir kalbos dalykų. Radikaliojo lietuvių tautinio sąjūdžio sparno vadovams „Vilniaus žinios„ pasirodė besąs labai atsargus ir patiklus caro valdžiai. P. Vileišis bei apie naująjį dienraštį besitelkiantys nuosaikieji [[liberalai]] bijojo jame kelti svarbias socialines ir politines problemas -– labiau bandė parodyti kultūrinių-šviečiamųjų tautos poreikių svarbą žadinant tautinę savimonę. Be to, dienraštis, deklaruodamas tautos vienybę ir skelbdamasis „bepartiniu“ organu, veikė ir nepartinę inteligentiją, ir valstietiją, t.y. pretendavo į tuos pačius sluoksnius, kaip ir ''Lietuvos demokratų partija'' ir tapo politinio konkurento, o ne partnerio organu.

'''„Vilniaus žinių“ spaustuvė''' -– pirmoji lietuviška spaustuvė, įsteigta po 40 metų atgavus spaudą lotyniškomis raidėmis.

Veikė Vilniuje 1904 -[[1910]] m., savininkas -– [[Petras Vileišis]]. Vilniaus gubernatoriaus leidimą steigti spaustuvę P. Vileišis gavo 1904 m. [[rugsėjo 7]] d. su teise spausdinti leidinius tik [[lietuvių kalba]]. [[1906]] m. [[balandžio 8]] d. buvo gautas leidimas spausdinti ir visomis [[Europa|Europos]] kalbomis.

„Vilniaus žinių“ spaustuvė lietuvių kalba išleido 158 spaudinius ir 13 natų sąsiuvinių, taip pat nemažai atvirukų. Tarp jų: 2 paties P. Vileišio knygutes, 20 knygų visuomenine tematika, 9 -– medicinos, 28 -– religines, 26 -– grožinės literatūros knygas. Spausdino ir vadovėlius mokykloms, lietuvių tautosakos rinkinius, informacinius leidinius. 1905-1909 m. čia buvo renkamas pirmasis lietuviškas dienraštis „Vilniaus žinios“, taip pat kitų leidėjų periodiniai leidiniai -– „[[Šviesa (laikraštis)|Šviesa]]“, „[[Lietuvos bitininkas]]“, „''Goniec Codzienny''“.

'''„Vilniaus žinių“ knygynas''' -– pirmasis lietuviškas knygynas, įsteigtas Vilniuje 1904 m. [[spalio 25]] d. Veikė iki [[1912]] m. Miesto salės namo pirmame aukšte, [[Aušros vartai|Aušros Vartų]] g. Nr. 5 (dabar [[Nacionalinė filharmonija]]), nuo 1910 m. -– Antakalnio g. Nr. 24. Savininkas [[Petras Vileišis]].

Prekiavo „Vilniaus žinių“ spaustuvės leidiniais ir kita lietuviška spauda, išleista tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Ypač propagavo spaudos draudimo laikotarpio leidinius. Čia buvo parduodamos ir visos P. Vileišio (P. Nėrio) parašytos bei išverstos knygeles. Knygynui vadovavo [[Marija Šlapelienė]] -– Piaseckaite, jai talkino Elena Brazaitytė ir Antanina Davydauskaitė.

== „Vilniaus žinios“ -– 3 ==