08:21, 12 rugsėjo 2006 versija taisyti CD (aptarimas \| indėlis) 322 091 keitimas →‎Arkivyskupijos dekanatai ← Prieš tai darytas keitimas		02:45, 5 balandžio 2007 versija taisyti anuliuoti Lang-Bot-as (aptarimas \| indėlis) 106 625 keitimai S Automatinis brūkšnių taisymas Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Vilniaus arkivyskupija''' -– [[1925]] m. sudaryta vyskupija. Viena iš šešių Lietuvos vyskupijų, geografiškai apimanti vieną iš dviejų [[Lietuvos bažnytinės provincijos\|Lietuvos bažnytinių provincijų]]. ==Arkivyskupijos dekanatai== Eilutė 16: [[1925]] m. [[vasario 10]] d. [[Lenkija]] sudarė konkordatą su [[Vatikanas\|Vatikanu]]. Vilniaus vyskupija paskelbta arkivyskupija ir tapo viena iš 5 Lenkijos bažnytinių provincijų. Jai paskirtos sufraganinės Lomžos ir Pinsko vyskupijos. Vakaruose sutapo su administracine linija, perskyrusia Lietuvos ir Lenkijos valstybes, rytuose -– su Lenkijos ir SSRS siena, pietuose -– Belsko ir Briansko dekanatai, taip pat Derevnos ir Nalibokų parapijos prijungtos, prie Pinsko vyskupijos. Iš Lietuvos Respublikos teritorijoje likusios Vilniaus vyskupijos dalies [[1926]] m. sudaryta [[Kaišiadorių vyskupija]]. Be to, Vilniaus arkivyskupijai atiteko [[1920]] m. [[Lenkija\|Lenkijos]] užimtos [[Žemaičių vyskupija\|Žemaičių vyskupijos]] [[Zarasų dekanatas\|Zarasų dekanato]] 6 parapijos su 7 filijomis ir Minsko vyskupijos 4 parapijos. Naujoji arkivyskupija suskirstyta į 25 dekanatus (be karinių), turėjo 401 bažnyčią. Paskelbus konkordatą ir reikalaujant kapitulai, Vilniaus vyskupas [[Jurgis Matulaitis]] pasitraukė iš pareigų. [[1926]] m. [[Vilnius\|Vilniaus]] arkivyskupu paskirtas [[Romualdas Jalbžikovskis]] skatino lietuvių lenkinimo per bažnyčią politiką. Kapituloje (6 prelatai, 6 kanauninkai) nebuvo nė vieno lietuvio. Net visiškai lietuviškose parapijose būdavo ir lenkiškos pamaldos, pamokslai. Kunigai, lietuvybės žadintojai, Lenkijos valdžios buvo persekiojami, tardomi, kalinami. [[1927]] m. suimta ir uždaryta į kalėjimą 14 lietuvių kunigų. Už lietuviškų pavardžių nelenkinimą bažnyčios metrikų knygose 1937 m. rugsėjo 14 d. kunigas Baltazaras Budreckas nuteistas mėnesį, o [[Petras Prunskis]] -– 2 savaites kalėti. Keli aktyvesni lietuviai kunigai ištremti į nepriklausomą Lietuvą, kiti dėl nuolatinių persekiojimų patys pasitraukdavo. [[Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija\|Vilniaus kunigų seminarijoje]] nuo [[1905]] m. įvestos lietuvių kalbos pamokos buvo neprivalomos. Seminarijos profesoriai lenkai lietuvių kalbą laikė žemesnės kategorijos, negerbė lietuvių kultūros. Kunigų iniciatyva Vilniaus vyskupijoje įsteigtos lietuvių kultūrinės ir švietimo organizacijos -– Lietuvių [[Šv. Kazimiero draugija]] jaunimui auklėti ir globoti ([[1925]] -– [[1937]] m.; [[1935]] m. turėjo apie 477 skyrius), švietimo draugija [[Rytas (organizacija)\|„Rytas"]] ([[1922]] -– [[1938]]) -– Lenkijos valdžios persekiota, trukdyta joms veikti. [[1936]] m. dauguma šių draugijų skyrių uždaryti. [[1939]] m. arkivyskupijoje buvo 371 parapija, taip pat 8 karinės ir 8 rytų apeigų parapijos, 110 filijų, 549 kunigai bei 105 kunigai vienuoliai. Veikė 24 vyrų ir 19 seserų vienuolynų. [[1938]] m. arkivyskupijos kurija leido periodinius leidinius lenkų kalba. Lenkiją užėmus Vokietijos ir SSRS kariuomenėms, [[1939]] m. spalio mėn. dalis [[Vilniaus kraštas\|Vilniaus krašto]] perduota Lietuvai (iš viso 70 parapijų). Kita Vilniaus vyskupijos teritorija buvo kontroliuojama SSRS ([[Baltarusija\|Baltarusijos]]) ir [[Vokietija\|Vokietijos]]. Vilniaus arkivyskupijos hierarchija lietuvių atžvilgiu buvo nusiteikusi priešiškai. Svarbiausios Vilniaus bažnyčios dažnai tapdavo antilietuviškų manifestacijų vietomis, jose neleista laikyti lietuviškų pamaldų. Vėliau popiežiaus nuncijaus įkalbėtas [[Romualdas Jalbžikovskis]] nusileido. [[1939]] m. [[gruodžio 3]] d. pradėtos laikyti pamaldos lietuvių kalba [[Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia\|Šv. Jonų bažnyčioje]]. 1940 m. [[gegužės 18]] d. kapitulos posėdyje nutarta leisti lietuviškas pamaldas [[Vilniaus katedra\|Vilniaus katedroje]], [[Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčia\|Šv. Dvasios]] ir [[Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia\|Šv. Jokūbo]] bažnyčiose. Aneksavus Lietuvą, jai [[1940]] m. [[lapkričio 6]] d. perduotos [[Švenčionys\|Švenčionių]], [[Tverečius\|Tverečiaus]], [[Adutiškis\|Adutiškio]], [[Dieveniškės\|Dieveniškių]], [[Marcinkonys\|Marcinkonių]] ir [[Druskininkai\|Druskininkų]] apylinkės. Lietuvai priklausė 86 parapijos (117 bažnyčių). Eilutė 28: 1940 m. liepos 9 d. [[Mečislovas Reinys]] pakeltas arkivyskupu ir paskirtas Vilniaus arkivyskupo padėjėju, tačiau kapitula ir pats arkivyskupas jam buvo priešiški. Dar [[1940]] m. konfiskuoti vyskupo rūmai. [[1941]] m. bolševikai suėmė ir ištrėmė dar Lenkijos valdžios persekiotą kunigą [[Petras Prunskis\|P. Prunskį]] ([[1942]] m. [[gruodžio 7]] d. žuvo Altajuje). [[1941]] m. [[Vokietija]]i užpuolus SSRS, žuvo 12 Vilniaus arkivyskupijos kunigų. [[1941]] m. [[rugsėjo 21]] d. Vilniaus arkivyskupas įpareigotas valdyti ir [[Vokietija\|Vokietijos]] užimtas [[Minskas\|Minsko]] vyskupijos bei [[Mogiliovas\|Mogiliovo]] arkivyskupijos dalis. [[1942]] m. [[kovo 3]] d. hitlerininkai areštavo [[Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija\|Vilniaus kunigų seminarijos]] profesorius ir 15 Vilniaus arkivyskupijos kunigų, kunigų seminariją uždarė. [[1942]] m. [[kovo 22]] d. arkivyskupas [[Romualdas Jalbžikovskis]] išvežtas į [[Marijampolė\|Marijampolę]]. [[1942]] m. [[birželio 18]] d. [[Mečislovas Reinys]] paskirtas Vilniaus arkivyskupijos rezidentiniu vyskupu. Kapitula jam visaip trukdė vykdyti pareigas. 1942 m. viduryje hitlerininkai suėmė 50 Vilniaus arkivyskupijos kunigų [[Baltarusija\|Baltarusijoje]] ir 6 iš jų sušaudė. [[1942]] m. birželio mėn. [[Lyda\|Lydoje]] kalėjo 16 kunigų, iš kurių 1 mirė, o 9 sušaudyti [[1943]] m. kovo mėn., kiti paleisti. [[1943]] m. liepos mėn. [[Gardinas\|Gardine]] sušaudyti 4, Svisločėje -– 3 kunigai. Vokietijos okupacijos metais žuvo 85 Vilniaus arkivyskupijos kunigai. Kalinti, bet išliko gyvi apie 40 kunigų. 1942 m. rugsėjo 28 d. pradėjo veikti lietuviška Vilniaus kunigų seminarija (į ją įstojo apie 50 klierikų), 1943 m. kovo 18 d. hitlerininkų uždaryta. Po [[Antrasis pasaulinis karas\|Antrojo pasaulinio karo]] '''Vilniaus arkivyskupija''' apėmė ne tik dalį Lietuvos, bet ir [[Baltarusija\|Baltarusijos]] bei [[Lenkija\|Lenkijos]] teritorijos. Baltarusijoje buvo 273 bažnyčios, Lenkijoje -– 51 parapija. Į Vilnių grįžęs metropolitas [[Romualdas Jalbžikovskis]] [[1945]] m. [[sausio 27]] d. suimtas, [[liepos 9]] d. išvyko į Balstogę. Iš ten valdė [[Lenkija]]i priklausiusią arkivyskupijos dalį. 1945 m. Balstogėje įsteigta kunigų seminarija. Baltarusijos dalyje neliko jokios diecezinės administracijos, trūko dvasininkų, kunigų, seminarijos nebuvo. Dauguma bažnyčių uždaryta. [[1947]] m. [[birželio 12]] d. suimamas [[Mečislovas Reinys]] (mirė [[1953]] m. [[lapkričio 08]] d. Vladimiro kalėjime). Pokario metais vien Vilniuje uždarytos 23 bažnyčios ir katedra, politiniais motyvais represuota apie 20 arkivyskupijos kunigų. [[1991]] m. [[gruodžio 24]] d. '''Vilniaus arkivyskupija''' tapo viena iš dviejų [[Lietuvos bažnytinės provincijos\|Lietuvos bažnytinių provincijų]]. [[1992]] m. pabaigoje veikė 98 bažnyčios, 25 iš jų buvo aptarnaujamos iš kitur atvykstančių kunigų. ==Arkivyskupijos vyskupai ir administratoriai== Arkivyskupas [[Jonas Cepliakas]] [[1925]] (pareigų nėjo); Arkivyskupas [[Romualdas Jalbžikovskis]] [[1926]] -– [[1942]], [[1944]] -– [[1945]]; Titulinis Arkivyskupas [[Mečislovas Reinys]] [[1942]] -– [[1944]], [[1945]] -– [[1947]]; Administratorius [[Edmundas Basys]] [[1947]] -– [[1949]]; Administratorius [[Juozas Vaičiūnas]] [[1949]]; Administratorius Panevėžio vysk. [[Kazimieras Paltarokas]] [[1949]] -– [[1958]]; Administratorius vysk. [[Julijonas Steponavičius]] [[1958]] -– [[1961]], [[1988]] -– [[1991]] (arkivyskupas [[1989]] [[vasario 07]] d.); Administratorius [[Česlovas Krivaitis]] [[1961]] -– [[1979]]; Administratorius vyskupas [[Juozas Tunaitis]] [[1991]] -– [[1992]] (konsekruotas [[1991]] [[gegužės 19]] d.); Arkivyskupas [[Audrys Bačkis]] nuo [[1993]] m. [[kovo 03]] d. ==Šaltinis== Misius K., Šinkūnas R. Lietuvos katalikų bažnyčios: Žinynas. -– V.: Pradai, 1993. [[Kategorija:Lietuvos vyskupijos]]

Vilniaus arkivyskupija: Skirtumas tarp puslapio versijų