Vakarų Ukraina: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
n. |
S ~vid. nuoroda |
||
Eilutė 3:
'''Vakarų Ukraina''' ({{uk|Західна Україна}}) – istorinė sritis, apimanti vakarinę [[Ukraina|Ukrainos]] dalį, kuri [[1921]]–[[1939]] m. buvo valdoma [[Lenkija|Lenkijos]]. Į Vakarų Ukrainą patenka dabartinės [[Voluinės sritis|Voluinės]], [[Ivano Frankivsko sritis|Ivano Frankivsko]], [[Lvovo sritis|Lvovo]], [[Rivnės sritis|Rivnės]], [[Ternopilio sritis|Ternopilio sritys]]<ref>{{GEC|154}}</ref> (t. y., rytų [[Galicija]] ir [[Voluinė]]), kartais teritorija dar praplečiama įtraukiant istorinę [[Užkarpatė|Užkarpatę]], [[Bukovina|Bukoviną]], [[Podolė|Podolę]]. Svarbiausi miestai – [[Lvovas]], [[Ivano Frankivskas]], [[Ternopilis]], [[Luckas]], [[Černivciai]], [[Užhorodas]], [[Rivnė]].
Nuo pat [[XIV a.]] didžioji dalis Vakarų Ukrainos buvo valdoma [[LDK]] ir Lenkijos ([[Haličo-Voluinės karai]]). Vėliau Vakarų Ukraina pateko į [[ATR]], o XVIII a. didžioji dalis atiteko [[Rusijos imperija]]i, Galicija – Austrijai. Po I-ojo pasaulinio karo žlugus Rusijos imperijai, Vakarų Ukraina atiteko Vokietijos žinion, tuo pasinaudoję ukrainiečiai paskelbė [[Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika|Vakarų Ukrainos Liaudies Respubliką]]. Dėl regiono varžėsi keletas jėgų – nepriklausomybės aktyvistai buvo nugalėti, o [[Rygos taikos sutartis (1921 m.)|Rygos sutartimi]] kraštas padalintas [[TSRS]], [[Lenkija]]i, [[Rumunija]]i ir [[Čekoslovakija]]i. Didžioji dalis Vakarų Ukrainos buvo valdoma Lenkijos: tuo metu krašte prestižinė buvo lenkų kultūra, ukrainietiška kultūrinė ir politinė savimonė buvo ribojama. Vakarų Ukraina sudarė Lenkijos Lvovo, Stanislavuvo, Tarnopolio, Voluinės vaivadijas.
Pagal [[Molotovo–Ribentropo paktas|Molotovo–Ribentropo paktą]], Vakarų Ukraina atiteko TSRS. Sovietai okupavo lenkų valdytą Rytų Galiciją ir Voluinę bei rumunų valdytą šiaurės Bukoviną ir prijungė prie rytų ir vidurio Ukrainoje jau gyvavusios [[Ukrainos TSR]]. Dauguma krašto lenkų pasitraukė į Lenkiją arba buvo ištremti į Sibirą, kitaip represuoti.
| |||