'''Alemanai''' ({{la|Alamanni, Allemanni, Alemanni}}) – [[germanai|germanų]] genčių sąjunga, gyvavusi aplink [[Mainas|Maino]] upę (dab. [[Vokietija]]). Susiformavo [[II a.]] pab. prie Maino iš įvairių klajojančių karių (daugiausia nuo [[Elbė]]s kilusių [[svebai|svebų]]). Dalis alemanų apie [[260]] m. persikėlė per [[Alpės|Alpes]]. Nuo III a. pab. bandė veržtis į dabartinę [[Burgundija–Franš Kontė|Burgundiją–Franš Kontė]], tačiau [[romėnai|romėnų]], valdomų [[Karakala|Karakalos]], buvo atstumti. V a. apsigyveno dabartinio [[Elzasas|Elzaso]], šiaurės [[Šveicarija|Šveicarijos]] ir [[Bavarija|Bavarijos]] teritorijoje, pasiekė romėnų [[Norikas|Noriko]] provinciją.
Alemanai kariavo su [[keltai|keltų]] gentimis. Frankų karalius [[Chlodvigas]] [[497496]] m. nugalėjo alemanus. VI a. I-oje pusėje jų gyvenamoje teritorijoje įkurta pirmoji Konstanco vyskupija. VII a. antroje pusėje [[merovingai|Merovingų]] įtaka susilpnėjo, tačiau iki [[746]] m. juos galutinai palaužė [[Karolis Martelis]] ir [[Pipinas Vidurinysis]], kurie įkūrė Alemanijos grafystę, po Frankų imperijos padalijimo [[843]] m. atitekusią Vokietijai<ref>{{VLE|I|||Alemanai}}</ref>.
Nuo alemanų genties kilo prancūziškas Vokietijos pavadinimas ''Allemagne''.
