Juozas Čerkesas-Besparnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
papild.
Obivan Kenobi (aptarimas | indėlis)
Eilutė 42:
Nuo 1902 m. J. Čerkesas pradėjo spausdinti lietuviškuose laikraščiuose korespondencijas, publicistinius straipsnius, eilėraščius, [[feljetonas|feljetonus]], dalyvavo platinant lietuvišką spaudą, palaikė ryšius su [[knygnešys|knygnešiais]]. Jo publicistinius straipsnius, pasirašytus Juozo iš M., Juozo iš Margių, Margių Juozo slapyvardžiais, spausdino 1905 m. Peterburge ėjęs savaitraštis „[[Lietuvių laikraštis]]“. Už vieną korespondenciją apie rusų valdžios daromas neteisybes buvo atleistas iš Žagarės valsčiaus raštininko padėjėjo pareigų.
 
Pasirašydamas J. Besparnio slapyvardžiu, aktyviai bendradarbiavo „[[Vilniaus žinios]]e“, „[[Lietuvos žinios]]e“, „[[Lietuvos ūkininkas|Lietuvos ūkininke]]“, katalikiškuose leidiniuose: „[[Vienybė (žurnalas)|Vienybė]]“ ir „[[Šaltinis (Seinai)|Šaltinis]]“, liberalioje „[[Aušrinė (žurnalas)|Aušrinėje]]“ ir kt. Buvo aktyvus Panevėžio kultūrinėje veikloje, uoliai skleidė lietuvybę. [[1907]] m. jis buvo išrinktas „Aido“ dramos, muzikos ir dainos draugijos sekretoriumi, be to, pasižymėjo kaip geras aktorius. [[1910]] m. Panevėžio [[Juozo Masiulio knygynas|knygyno]] savininkas [[Juozas Masiulis]] išleido J. Besparnio eilėraščių rinkinį „Birbynė“, o [[1911]] m. – eilėraščių rinkinį „Vamzdys“.
 
[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais gyveno [[Rusija|Rusijoje]]. [[1918]] m. spalio mėn. sugrįžo į besikuriančią nepriklausomą Lietuvą ir įsijungė į patriotinę veiklą. 1918 m. lapkričio 28 d. suorganizavo Panevėžio apskrities parapijų komitetą, buvo išrinktas vicepirmininku. Už tai [[1919]] m. [[bolševikas|bolševikai]] jį kalino kalėjime.