Juozo Masiulio knygynas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S papildyta |
|||
Eilutė 21:
== Istorija ==
1888 m. iš [[Šeduvos valsčius|Šeduvos valsčiaus]] [[Prastavoniai|Prastavonių]] kaimo į Panevėžį atvykęs J. Masiulis pradėjo kurti savo verslą ir slapta prekiavo draudžiama lietuviška spauda bei aprūpindavo knygomis smulkiuosius prekiautojus. Panaikinus [[Spaudos draudimas|lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą]], 1905 m. tuometinėje Bajorų gatvėje (dabar Respublikos) atidarė knygyną „Juozo Masiulio knygynas, galanterijos ir rašomųjų daiktų sankrova“ ir ėmė prekiauti legaliai. Tai buvo pirmasis lietuviškas knygynas mieste. Knygyno patalpas iš pradžių nuomojo, vėliau kartu su žmona Juozapota įsigijo. Prekiauta knygomis, maldaknygėmis, smulkiais religinio kulto daiktais, įvairiomis plataus vartojimo prekėmis. 1912 m. knygynas turėjo per 1000 pavadinimų įvairių spaudinių lietuvių ir kitomis kalbomis, palaikė ryšius su kitais Lietuvos knygynais. Žmonės pirko noriai, verslas sekėsi neblogai.<ref name="JM">[https://paneveziokrastas.pavb.lt/panevezio-sloves-aleja-zymiausieji-krastieciai/masiulis-juozas/ ''Juozas Masiulis''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-09-21.</ref><ref name="Pilkauskas">Donatas Pilkauskas, [https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/pirmojo-lietuvisko-knygyno-panevezyje-ikurejas/ Pirmojo lietuviško knygyno Panevėžyje įkūrėjas], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-09-21.</ref>
Savo veiklos pradžioje knygynas užsiėmė ir leidyba: 1910–1915 m. išleido [[Juozas Čerkesas-Besparnis|Juozo Čerkeso-Besparnio]] eilėraščių rinkinių, [[Matas Grigonis|Mato Grigonio]] žaidimų knygelių, „Panevėžio kalendorių”, religinio turinio knygelių, tarpukariu – keletą atvirukų.<ref name="JM"/>
Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] Masiulių šeima pasitraukė į [[Smolenskas|Smolenską]]. Knygyno veikla atnaujinta Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir Masiuliams grįžus į Panevėžį. Užmegzti ryšiai su [[Latvija|Latvijos]], [[Vokietija|Vokietijos]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] knygynais, augo darbuotojų skaičius. Tarpukariu knygyne dirbo 8 darbuotojai, kurie gaudavo 100 [[Litas|litų]] atlyginimą, buvo maitinami šeimininko lėšomis ir gyveno knygyno antrame aukšte. Knygynas dirbdavo be pietų pertraukos, ypač didelė prekyba būdavo švenčių dienomis. 1932 m. knygyne pradėjo dirbti ir mokslus baigusi Masiulių duktė Ona Masiulytė.<ref name="Pilkauskas"/>
| |||