Vikipedija

Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:J. Masiulio knygynas Panevėžyje.jpg|thumb|Juozo Masiulio knygynas]]
[[Vaizdas:Baltrušėliai.png|thumb|Baltrušėlių kaimo bendruomenė 1935 m.]]
'''Juozo Masiulio knygynas''' – nuo [[1905]] m. veikianti knygų parduotuvė [[Panevėžys|Panevėžyje]], Respublikos g. 21, seniausias lietuviškas knygynas Lietuvoje. Įkurtas knygnešio [[Juozas Masiulis|Juozo Masiulio]], sovietmečiu nacionalizuotas, 1992 m. grąžintas įkūrėjo palikuonims. Knygyno pastatas 2011 m. kaip architektūrinis ir istorinis objektas įtrauktas į [[Kultūros vertybių registras|Lietuvos kultūros vertybių registrą]].
'''Baltrušėliai''', '''Didieji Baltrušėliai''', '''Lašiniai''' ({{de|Groß Baltruschehlen}}, nuo 1935 m. ''Grüneichen'') – buvęs kaimas [[Rytų Prūsijos provincija|Rytų Prūsijoje]], [[Pilkalnio apskritis|Pilkalnio apskrityje]], dabartinės [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srities]] rytinėje dalyje, 19 km į šiaurės vakarus nuo [[Pilkalnis (Pilkalnio apskritis)|Pilkalnio]], 22 km į pietvakarius nuo [[Lazdynai (Kaliningrado sritis)|Lazdynų]], prie Stonės upelio.
 
1888 m. iš [[Šeduvos valsčius|Šeduvos valsčiaus]] [[Prastavoniai|Prastavonių]] kaimo į Panevėžį atvykęs J. Masiulis pradėjo kurti savo verslą ir slapta prekiavo draudžiama lietuviška spauda bei aprūpindavo knygomis smulkiuosius prekiautojus. Panaikinus [[Spaudos draudimas|lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą]], 1905 m. tuometinėje Bajorų gatvėje (dabar Respublikos) atidarė knygyną „Juozo Masiulio knygynas, galanterijos ir rašomųjų daiktų sankrova“ ir ėmė prekiauti legaliai. Tai buvo pirmasis lietuviškas knygynas mieste. Knygyno patalpas iš pradžių nuomojo, vėliau kartu su žmona Juozapota įsigijo. Prekiauta knygomis, maldaknygėmis, smulkiais religinio kulto daiktais, įvairiomis plataus vartojimo prekėmis. 1912 m. knygynas turėjo per 1000 pavadinimų įvairių spaudinių lietuvių ir kitomis kalbomis, palaikė ryšius su kitais Lietuvos knygynais. Žmonės pirko noriai, verslas sekėsi neblogai.
Įkurti [[1688]] m. šatulinės kolonizacijos metu valstybinio miško (Čiulkinių girios) žemėse. Anksčiau vadinti Lašiniais (''Laschinnen''). 1785 m. buvo [[Kulmiškiai|šatulinių kulmiškių]] kaimas su 10 ugniakurų (gyvenamųjų pastatų), 1821 m. – šatulinių kulmiškių kaimas su 24 gyventojais. 1854 m. Baltrušėliuose buvo 10 gyvenamųjų pastatų ir 50 gyventojų. Iki 1818 m. priklausė [[Įsruties apskritis|Įsruties apskrities]] [[Kusai (Pilkalnio apskritis)|Kusų]] domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Baltrušėlių valsčiaus centras. Tikintieji iki 1853 m. priklausė [[Kusai (Pilkalnio apskritis)|Kusų]], vėliau – [[Rautenberkis|Rautenberkio]] evangelikų liuteronų parapijai. Nuo XIX a. antros pusės, kad atskirti nuo Mažųjų Baltrušėlių, pradėti vadinti Didžiaisiais Baltrušėliais. Kaime veikė mokykla. Pietinėje dalyje plytėjo Draugupėnų miškas.
 
Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] Masiulių šeima pasitraukė į [[Smolenskas|Smolenską]]. Knygyno veikla atnaujinta Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir Masiuliams grįžus į Panevėžį. Užmegzti ryšiai su [[Latvija|Latvijos]], [[Vokietija|Vokietijos]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] knygynais, augo darbuotojų skaičius. Tarpukariu knygyne dirbo 8 darbuotojai, kurie gaudavo 100 [[Litas|litų]] atlyginimą, buvo maitinami šeimininko lėšomis ir gyveno knygyno antrame aukšte. Knygynas dirbdavo be pietų pertraukos, ypač didelė prekyba būdavo švenčių dienomis. 1932 m. knygyne pradėjo dirbti ir mokslus baigusi Masiulių duktė Ona Masiulytė.
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] išnyko. Nuo 2008 m. kaimo teritorija priklauso [[Krasnoznamensko rajonas|Krasnoznamensko rajono]] [[Vesnovo kaimo gyvenvietė|Vesnovo kaimo gyvenvietei]].
 
1940 m. Lietuvą okupavus [[TSRS|Sovietų Sąjungai]], knygynas nacionalizuotas, tačiau veikti nenustojo, išskyrus dvejus metus per [[Trečiasis Reichas|vokiečių okupaciją]]. Masiulių šeima pasitraukė į Vakarus. 1945 m. knygynas dar kartą sovietų valdžios nacionalizuotas, sovietmečiu veikė kaip valstybinis „Panevėžio centrinis knygynas”. Po karo knygyno vedėja paskirta Valerija Paulavičiūtė – viena iš tarpukariu pas J. Masiulį dirbusių darbuotojų, o nuo 1978 m. knygynui vadovavo Apolonija Skaržauskienė. Pasak J. Masiulio anūkės [[Karolina Masiulytė-Paliulienė|Karolinos Masiulytės-Paliulienės]], abi vedėjos gerbė J. Masiulio atminimą ir išlaikė prieškarinio knygyno tradicijas bei tęstinumą. Pasakojama, kad V. Paulavičiūtė apsiėmusi knygyne neprekiauti ateizmo ir komunizmo literatūra; užsakydavusi tokios literatūros net daugiau, nei reikia, iš savo algos ją visą nupirkdavusi ir veždavusi į makulatūros supirkimo punktą. O jei kam tokios literatūros prireikdavo, sakydavusi, kad išpirkta.
Kaimo rytinėje dalyje buvo Mažieji Baltrušėliai, minimi nuo XIX a. vidurio (vienas gyvenamasis pastatas ir 5 gyventojai 1854 m.). 1879 m. Mažieji Baltrušėliai vadinami dvaru, valdžiusiu 110 ha žemės, iš jų 98 ha ariamos ir 10 ha pievų. Dvaras atskiros savivaldybės neturėjo, priklausė Baltrušėlių kaimo bendruomenei. 1905 m. Mažuosiuose Baltrušėliuose gyveno 16 gyventojų.
 
1992 m. knygynas grąžintas Masiulių šeimai, 1993 m. renovuotas, pertvarkytas. Buvęs sandėlis paverstas antra prekybos sale, pakeista įėjimo vieta. Interjerą bandyta atkurti pagal senąsias tradicijas; knygyno istoriją primena ant ąžuolinių lentų gulintys senieji knygyno daiktai, pakabintos nuotraukos, plakatai, knygyno įsteigėjo J. Masiulio portretas. J. Masiulio vardo knygynai įsteigti ir [[Vilnius|Vilniuje]] bei [[Kaunas|Kaune]].
'''[[Baltrušėliai|Daugiau…]]'''▼
 
▲'''[[BaltrušėliaiJuozo Masiulio knygynas|Daugiau…]]'''
 
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Vikiprojektas:Savaitės_straipsnis/Straipsnis"