Vikipedija

Paukščių Takas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Kails (aptarimas | indėlis)
9 383 keitimai
Paukščių Takas yra galaktika, panele ar ponaiti, tad ir turi priklausyti prie galaktikų kategorijos. Nori kažką nuveikti naudingo - pildyk ir rašyk straipsnius, o ne negatyvia veikla užsiiminėk. Atšauktas naudotojo Nestea (Aptarimas) darytas keitimas 6361526
Žyma: Anuliuoti
Kails (aptarimas | indėlis)
9 383 keitimai
Papildymas su lentele ir paveiksliuku apie mūsų galaktikos spiralines vijas, bei ''Bendri duomenys' pastraipos išskirymas ir nedidelis straipsnelio patikslinimas. Pridėjau 3 nuorodas.
Eilutė 1:
'''Paukščių Takas'''  arba '''Paukščių Tako Galaktika''' – šviesi juosta, stebima [[Dangus|danguje]] [[Naktis|nakties]] metu, dažniausiai vasarą. Šiuo vardu taip pat yra vadinama žvaigždžių sistema  – [[spiralinė galaktika]] su keliomis diske susisukusiomis vijomis, vienoje kurių yra [[Saulė]]. Iš esmės Paukščių Takas  – tai mūsų [[galaktika|Galaktikos]] (vadinamos '''Paukščių Tako Galaktika''') pagrindinės plokštumos projekcija [[dangaus sfera|dangaus sferoje]].▼
[[Vaizdas:Galactic_Cntr_full_cropped.jpg|right|thumb|250px|Paukščių Tako galaktikos centrinė dalis [[Šaulys (žvaigždynas)|Šaulio žvaigždyne]] (''[[2MASS]]) nuotrauka'']]▼
 
▲[[Vaizdas:Galactic_Cntr_full_cropped.jpg|right|thumb|250px|Paukščių Tako galaktikos centrinė dalis [[Šaulys (žvaigždynas)|Šaulio žvaigždyne]] (''[[2MASS]]) nuotrauka'')]]
[[Vaizdas:Milky Way 2005.jpg|right|thumb|250px|Spėjama Paukščių Tako forma plokštumoje.]]
[[Vaizdas:Milky_Way_Arms_ssc2008-10.svg|right|thumb|250px|Paukščių Tako struktūra su vijomis ir [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] padėtimi]]
[[Vaizdas:800_nasa_structure_renderin2.jpg|right|thumb|250px|Paukščių Tako galaktikos struktūra žvelgiant iš šono su iš galaktikos centro pakylusiu [[Gama spinduliai|gama spindulių]] burbulu. Saulės sistemos lokacija pavaizduota esanti tarp galaktikos centro ir pakraščio]]
 
== Bendri duomenys ==
▲'''Paukščių Takas''' – šviesi juosta, stebima danguje nakties metu, dažniausiai vasarą. Šiuo vardu taip pat yra vadinama žvaigždžių sistema – [[spiralinė galaktika]] su keliomis diske susisukusiomis vijomis, vienoje kurių yra [[Saulė]]. Iš esmės Paukščių Takas – tai mūsų [[galaktika|Galaktikos]] (vadinamos '''Paukščių Tako Galaktika''') pagrindinės plokštumos projekcija [[dangaus sfera|dangaus sferoje]].
 
Paukščių Tako galaktikos skersmuo yra apie 100 000 [[Šviesmetis|šviesmečių]], o [[Saulės sistema]] yra maždaug tarp galaktikos centro ir pakraščių. Žvelgiant iš šono, centrinė galaktikos dalis yra maždaug 3000 šviesmečių su senesnėmis [[žvaigždė]]mis, o jo periferijos maždaug 700 šviesmečių storio diskas su jaunesnėmis žvaigždėmis.<ref>esa.int / [https://sci.esa.int/web/gaia/-/58206-anatomy-of-the-milky-way Anatomy of the Milky Way] | Date: 01 August 2016</ref>
 
Kaip manoma, Paukščių Take yra mažiausiai 100 milijardų žvaigždžių, o maksimaliai gali būti susitelkę iki 400 milijardų žvaigždžių, o kitais šaltiniais skelbiami dar didesni skaičiai.<ref>nasa.gov / [https://asd.gsfc.nasa.gov/blueshift/index.php/2015/07/22/how-many-stars-in-the-milky-way/ How Many Stars in the Milky Way?]; By Maggie Masetti, July 22, 2015</ref><ref>space.com / [https://www.space.com/25959-how-many-stars-are-in-the-milky-way.html How many stars are in the Milky Way?]; By Elizabeth Howell | June 09, 2021</ref> Anot kosmoso tyrinėtojų, jeigu remiantis, kad Paukščių tako galaktikoje yra 200 milijardų žvaigždžių, tai vien tik joje potencialiai gali būti apie 11 milijardų tinkamų gyvybei [[Žemė]]s dydžio [[Planeta|planetų]], o priskaičiuojant su [[Raudonoji nykštukė|raudonųjų nykštukių]] planetomis, šis skaičius padidėja iki 40 milijardų.<ref>latimes.com / [http://www.latimes.com/science/la-sci-earth-like-planets-20131105-story.html Milky Way may host billions of Earth-size planets] | 2013-11-04</ref>
 
Artimiausios nuo [[Žemė]]s Paukščių Tako palydovinės nykštukinės galaktikos, atitinkamai esančios už 0,025 ir iki 0,081 šviesmečių yra šios: [[Dydžiojo Šuns nykštukinė galaktika|Dydžiojo Šuns]],<ref>nasa.gov / [https://imagine.gsfc.nasa.gov/features/cosmic/nearest_galaxy_info.html The Nearest Galaxies]</ref> [[Drakono I nykštukinė galaktika|Drakono I]], [[Tukano III nykštukinė galaktika|Tukano III]], [[Seque 1 nykštukinė galaktika|Seque 1]], [[Šaulio nykštukinė galaktika|Šaulio]] yra artimiausios nuo [[Žemė]]s nykštukinės Paukščių Tako palydovinės galaktikos, atitinkamai esančios už 0,025 ir iki 0,081 šviesmečių.▼
Idėją, kad Paukščių Takas sudarytas iš daugelio smulkių žvaigždžių, pirmasis iškėlė [[Demokritas]], o pirmasis įrodė [[Galilėjas Galilėjus]].▼
 
▲[[Dydžiojo Šuns nykštukinė galaktika|Dydžiojo Šuns]],<ref>nasa.gov / [https://imagine.gsfc.nasa.gov/features/cosmic/nearest_galaxy_info.html The Nearest Galaxies]</ref> [[Drakono I nykštukinė galaktika|Drakono I]], [[Tukano III nykštukinė galaktika|Tukano III]], [[Seque 1 nykštukinė galaktika|Seque 1]], [[Šaulio nykštukinė galaktika|Šaulio]] yra artimiausios nuo [[Žemė]]s nykštukinės Paukščių Tako palydovinės galaktikos, atitinkamai esančios už 0,025 ir iki 0,081 šviesmečių.
 
== Etimologija ==
Ši galaktika daugeliu kalbų vadinama ''Pieno Taku'' ({{la|Via lactea}}, {{lv|Piena Ceļš}}, {{en|Milky Way}}), bet [[graikų kalba]] vadinama ''Pieno Ratu'' (''γαλαξίας κύκλος'' / „Galaxias kyklos“).<ref>science.org.au / [https://www.science.org.au/curious/space-time/starry-starry-night-looking-milky-way Starry starry night: looking up at the Milky Way]</ref> Lietuviškasis ''Paukščių Tako'' pavadinimas siejamas su tuo, kad rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais jis driekiasi per dangų maždaug pietų kryptimi ir sutampa su kryptimi, kuria rudenį išskrenda paukščiai į šiltuosius kraštus.<ref name="VLE">Jokūbas Sūdžius. [https://www.vle.lt/straipsnis/pauksciu-takas/ ''Paukščių Takas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2021-07-18.</ref> Anot šaltinių, senovėje lietuviai paukščių taką vadindavo  ir kitais pavadinimais – ''Gervių Takas'', ''Žąsų Takas''. [[baltų religija|Baltų religijoje]] plačiai žinomi tikėjimai į [[Dausos|Dausas]] iškeliaujant ''Paukščių taku'', net ir vadinamu ''Vėlių keliu''.<ref>Jolanta Zabulytė. [http://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Zabulyte_Jolanta/Zabulyte_LK_2006_6.pdf Lietuviškų medinių kryžių paukščiai: reikšmės interpretacijos.] [[Būdas|Liaudies kultūra]]. 2006. Nr. 5. P. 22–37. ISSN 0236–0551</ref>▼
 
▲Ši galaktika daugeliu kalbų vadinama ''Pieno Taku'' ({{la|Via lactea}}, {{lv|Piena Ceļš}}, {{en|Milky Way}}), bet [[graikų kalba]] vadinama ''Pieno Ratu'' (''γαλαξίας κύκλος'' / „Galaxias kyklos“).<ref>science.org.au / [https://www.science.org.au/curious/space-time/starry-starry-night-looking-milky-way Starry starry night: looking up at the Milky Way]</ref> Lietuviškasis ''Paukščių Tako'' pavadinimas siejamas su tuo, kad rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais jis driekiasi per dangų maždaug pietų kryptimi ir sutampa su kryptimi, kuria rudenį išskrenda paukščiai į šiltuosius kraštus.<ref name="VLE">Jokūbas Sūdžius. [https://www.vle.lt/straipsnis/pauksciu-takas/ ''Paukščių Takas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2021-07-18.</ref> Anot šaltinių, senovėje lietuviai paukščių taką vadindavo ir kitais pavadinimais – ''Gervių Takas'', ''Žąsų Takas''. [[baltų religija|Baltų religijoje]] plačiai žinomi tikėjimai į [[Dausos|Dausas]] iškeliaujant ''Paukščių taku'', net ir vadinamu ''Vėlių keliu''.<ref>Jolanta Zabulytė. [http://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Zabulyte_Jolanta/Zabulyte_LK_2006_6.pdf Lietuviškų medinių kryžių paukščiai: reikšmės interpretacijos.] [[Būdas|Liaudies kultūra]]. 2006. Nr. 5. P. 22–37. ISSN 0236–0551</ref>
 
== Pirmieji stebėjimai ==
Vienas pirmųjų ir geriausiai Paukščių Taką aprašė 150  m. [[Ptolemėjas]] iš Aleksandrijos, vienas antikos [[astronomas|astronomų]] ir [[matematikas|matematikų]]. „Pieno kelias  – rašė Ptolemėjas,  – tai ne ratas, o zona, kuri visur balta kaip pienas; dėl to ji taip ir vadinama. Ši zona ne visur vienoda, ir taisyklinga: kinta jos spalva, plotis, žvaigždžių skaičius ir jų išsidėstymas. Kai kur Pieno Kelias skaidosi į dvi atšakas  – šiek tiek sutelkus dėmesį, tai lengva pastebėti.“▼
 
▲Idėją, kad Paukščių Takas sudarytas iš daugelio smulkių žvaigždžių, pirmasis iškėlė [[Demokritas]], o pirmasis įrodė [[Galilėjas Galilėjus]].
▲Vienas pirmųjų ir geriausiai Paukščių Taką aprašė 150 m. [[Ptolemėjas]] iš Aleksandrijos, vienas antikos [[astronomas|astronomų]] ir [[matematikas|matematikų]]. „Pieno kelias – rašė Ptolemėjas, – tai ne ratas, o zona, kuri visur balta kaip pienas; dėl to ji taip ir vadinama. Ši zona ne visur vienoda, ir taisyklinga: kinta jos spalva, plotis, žvaigždžių skaičius ir jų išsidėstymas. Kai kur Pieno Kelias skaidosi į dvi atšakas – šiek tiek sutelkus dėmesį, tai lengva pastebėti.“
 
Dauguma tautų turi savo legendas apie Paukščių Taką, įvairiai jį vadina. Tačiau jo prigimtis buvo nežinoma iki pat [[1609 m.]]  – [[1610 m.]] [[žiema|žiemos]], kai [[Galilėjus]] pradėjo tirti jį pro [[teleskopas|teleskopą]]. Galilėjus pamatė, kad Taką sudaro nesuskaičiuojama galybė žvaigždžių.
 
[[Vaizdas:Herschel-Galaxy.png|thumb|300px250px|V. Heršelio 1785  m. pasiūlyta Paukščių tako formos hipotezė. Saulės sistema šioje schemoje pažymėta netoli centro.]]
Pirmasis žmogus, pabandęs nustatyti Galaktikos formą (pagal matomą žvaigždžių tankį įvairiose dangaus srityse) buvo [[Viljamas Heršelis]].<ref>William Herschel (1785) "On the Construction of the Heavens, " ''Philosophical Transactions of the Royal Society of London'', '''75''' : 213–266. Taip pat žr:
* [http://books.google.com/books?id=IU9FAAAAcAAJ&pg=PA213#v=onepage&q&f=false Google Books]
eilutė 43 ⟶ 42:
| accessdate=2007-05-09 }}</ref>
<!--[[Vaizdas:Paukščių Tako Galaktika.jpg]]-->
<!--[[Vaizdas:NASA_-_Spiral_Galaxy_NGC_1300.jpg|thumb|center|600px|Spiralinė galaktika NGC 1300  – panašiai galėtų atrodyti mūsų Galaktika, stebima iš toliau]]-->Paskutiniai galaktikų tyrimai rodo, jog [[skersė]] nėra kuo nors išskirtinis darinys. Jas turi beveik du trečdaliai stebimų spiralinių galaktikų.
 
== ŽvaigždynaiCentras ==
[[Šaulys (astronomija)|Šaulio]] [[žvaigždynas|žvaigždyno]] kryptimi, maždaug už 7,62±0,32 kpc nuo Saulės yra Galaktikos centras. Patį centrą supa elipsinės formos pūpsnis (dar vadinamas [[centrinis telkinys|centriniu telkiniu]]), maždaug 4000 šviesmečių storesnis už [[galaktika|galaktikos]] diską. Nors didžiąją dalį jo dengia tarpžvaigždiniai debesys, dalis centrinio telkinio matyti pro skaidresnę sritį, vadinamąjį [[Badės langas|Badės langą]]. Paties centro nematyti (jį gaubia tankūs [[dujos|dujų]] ir [[dulkės|dulkių]] debesys), tačiau mokslininkai įvairiais prietaisais vis dėlto gali „prasiskverbti“ į galaktikos centrą. Jis sukasi greičiau nei visa likusi Paukščių Tako dalis. Centre  – milijonai [[žvaigždė|žvaigždžių]], daugelis iš jų raudonosios arba geltonosios, todėl centras  – gelsvas. Pagal centrinių objektų judėjimo dinamiką astronomai nustatė, kad pačiame Paukščių Tako centre yra itin masyvi [[juodoji bedugnė]] (~4 milijonų Saulės masių). Manoma, kad ji sutampa su objekto [[Šaulio A]] padėtimi. Galingi jos sukuriami [[magnetinis laukas|magnetiniai laukai]] suformuoja [[DNR ūkas|neįprastus kosminius ūkus]].▼
[[Žvaigždynas|Žvaigždynai]], per kuriuos eina Paukščių Takas:
* [[Persėjas (astronomija)|Persėjas]], [[Vežėjas (žvaigždynas)|Vežėjas]], [[Tauras (astronomija)|Tauras]], [[Dvyniai (astronomija)|Dvyniai]], [[Orionas (astronomija)|Orionas]], [[Vienaragis]], [[Didysis Šuo]], [[Mažasis Šuo]], [[Laivagalis]], [[Burės (astronomija)|Burės]], [[Laivo Kilis]], [[Kentauras (astronomija)|Kentauras]], [[Pietų Kryžius]], [[Matuoklė (astronomija)|Matuoklė]], [[Skorpionas (astronomija)|Skorpionas]], [[Gyvatė (astronomija)|Gyvatė]], [[Gyvatnešis]], [[Šaulys (astronomija)|Šaulys]], [[Skydas (astronomija)|Skydas]], [[Erelis (astronomija)|Erelis]], [[Strėlė (astronomija)|Strėlė]], [[Laputė]], [[Lyra (astronomija)|Lyra]], [[Gulbė (astronomija)|Gulbė]], [[Cefėjas (astronomija)|Cefėjas]], [[Kasiopėja (astronomija)|Kasiopėja]], [[Driežas (astronomija)|Driežas]].▼
 
== Spiralinės vijos ==
PaukščiųIlgą Takolaiką spiralinėjenuo galaktikoje1950 m. buvo manoma, kad yra keturiosdvi [[Galaktikos spiralinė vija|spiralinės vijos]], bet paskelbtais 2013 m. kiek ankstesnių darytų tyrinėjimų duomenimis, buvo teigiama esą yra keturios vijos.<ref>oup.com / [https://academic.oup.com/mnras/article/437/2/1791/1111987 The RMS survey: galactic distribution of massive star formation]; J. S. Urquhart, C. C. Figura, T. J. T. Moore, M. G. Hoare, S. L. Lumsden, J. C. Mottram, M. A. Thompson, R. D. Oudmaijer. ''Monthly Notices of the Royal Astronomical Society'', Volume 437, Issue 2, 11 January 2014, Pages 1791–1807 | Published:▼
14 November 2013</ref><ref>sci-news.com / [http://www.sci-news.com/astronomy/science-milky-way-galaxy-four-spiral-arms-01649.html Milky Way Galaxy Has Four Spiral Arms, New Study Confirms] | Dec 29, 2013</ref> Nepaisant ankstesnių tyrinėjimų, Paukščių Tako galaktikos vijų tikslus skaičius nežinomas, tačiau tarp kitų mažesnių vijų, kaip pagrindinės didžiausios yra išskiriamos dvi vijos - [[Persėjo vija|Persėjo]] ir [[Skydo vija|Skydo]], kurios jungiasi su galaktikos disko branduoliu. Daugelis mokslininkų dabar mano, kad spiralinės vijos gali būti neilgalaikės, o visą laiką formuojasi ir keičiasi dėl galaktinio disko sukimosi įtakos, kurios vėliau galimai išnyksta ir persiformuoja kitomis konfiguracijomis. Anot mokslininkų, taip pat gali atsirasti papildomos vijos po Paukščių Tako susidūrimo su nykštukinėmis palydovinėmis galaktikomis, kurios laiko bėgyje dėl galaktikos disko suskimosi gali tapti nauja vija, ar esamos vijos atšaka<ref>space.com / [https://www.space.com/gaia-reveals-spiral-arms-milky-way Why does the Milky Way have spiral arms? New Gaia data are helping solve the puzzle]; ''The European Gaia mission keeps uncovering the mysteries of the Milky Way''. By Tereza Pultarova | July 30, 2021</ref>
 
14 November 2013</ref><ref>sci-news.com / [http://www.sci-news.com/astronomy/science-milky-way-galaxy-four-spiral-arms-01649.html Milky Way Galaxy Has Four Spiral Arms, New Study Confirms] | Dec 29, 2013</ref> [[Saulės sistema]] randasi [[Oriono vija|Oriono vijoje]] ([[Orionas (žvaigždynas)|Oriono žvaigždynas]]), esančiojekuri yra tarp [[Šaulio vija|Šaulio]]vijos ([[Šaulio žvaigždynas]]) ir [[Persėjo vija|Persėjo]]vijos ([[persėjas (žvaigždynas)|Persėjo žvaigždynas]]) spiralinių vijų.▼
▲Paukščių Tako spiralinėje galaktikoje yra keturios [[Galaktikos spiralinė vija|spiralinės vijos]].<ref>oup.com / [https://academic.oup.com/mnras/article/437/2/1791/1111987 The RMS survey: galactic distribution of massive star formation]; J. S. Urquhart, C. C. Figura, T. J. T. Moore, M. G. Hoare, S. L. Lumsden, J. C. Mottram, M. A. Thompson, R. D. Oudmaijer. ''Monthly Notices of the Royal Astronomical Society'', Volume 437, Issue 2, 11 January 2014, Pages 1791–1807 | Published:
▲14 November 2013</ref><ref>sci-news.com / [http://www.sci-news.com/astronomy/science-milky-way-galaxy-four-spiral-arms-01649.html Milky Way Galaxy Has Four Spiral Arms, New Study Confirms] | Dec 29, 2013</ref> [[Saulės sistema]] randasi [[Oriono vija|Oriono vijoje]] ([[Orionas (žvaigždynas)|Oriono žvaigždynas]]), esančioje tarp [[Šaulio vija|Šaulio]] ([[Šaulio žvaigždynas]]) ir [[Persėjo vija|Persėjo]] ([[persėjas (žvaigždynas)|Persėjo žvaigždynas]]) spiralinių vijų.
 
[[Vaizdas:Milky_Way_Arms.svg|thumb|230px|left|Paukščių Tako galaktikos vijų schema]]
== Centras ==
{|class="wikitable"
▲[[Šaulys (astronomija)|Šaulio]] [[žvaigždynas|žvaigždyno]] kryptimi, maždaug už 7,62±0,32 kpc nuo Saulės yra Galaktikos centras. Patį centrą supa elipsinės formos pūpsnis (dar vadinamas [[centrinis telkinys|centriniu telkiniu]]), maždaug 4000 šviesmečių storesnis už [[galaktika|galaktikos]] diską. Nors didžiąją dalį jo dengia tarpžvaigždiniai debesys, dalis centrinio telkinio matyti pro skaidresnę sritį, vadinamąjį [[Badės langas|Badės langą]]. Paties centro nematyti (jį gaubia tankūs [[dujos|dujų]] ir [[dulkės|dulkių]] debesys), tačiau mokslininkai įvairiais prietaisais vis dėlto gali „prasiskverbti“ į galaktikos centrą. Jis sukasi greičiau nei visa likusi Paukščių Tako dalis. Centre – milijonai [[žvaigždė|žvaigždžių]], daugelis iš jų raudonosios arba geltonosios, todėl centras – gelsvas. Pagal centrinių objektų judėjimo dinamiką astronomai nustatė, kad pačiame Paukščių Tako centre yra itin masyvi [[juodoji bedugnė]] (~4 milijonų Saulės masių). Manoma, kad ji sutampa su objekto [[Šaulio A]] padėtimi. Galingi jos sukuriami [[magnetinis laukas|magnetiniai laukai]] suformuoja [[DNR ūkas|neįprastus kosminius ūkus]].
|colspan="3" style="text-align:center;"|'''Šiuo metu išskiriamos šios Paukščių Tako galaktikos spiralinės vijos ir šakos:'''
|-
!Spalva
!Vijų [[Lietuvių kalba|lietuviški]] pavadinimai
!Vijų [[Anglų kalba|angliški]] pavadinimai
|-
| style="background:#28c7b4;"|žalsvamelsvė
|[[Artimoji 3 parsekų vija]] ir [[Persėjo vija]]
|''Near 3 kpc Arm'' ir ''Perseus Arm''
|-
| style="background:#928bff;"|mėlyna
|[[Matuoklės vija]] ir [[Išorinė vija]] (kartu su tęsiniu atrasta 2004 m.)
|''Norma Arm'' ir ''Outer Arm''
|-
| style="background:#07c459;"|žalia
|[[Skydo vija]]
|''Scutum–Centaurus Arm''
|-
| style="background:#ff6c6c;"|raudona
|[[Šaulio vija]]
|''Carina-Sagittarius Arm''
|-
|colspan="3" style="text-align:center;"|''mažiausiai yra dar dvi nedidelės vijos ar jų šakelės, įskaitant:''
|-
| style="background:#ff9b00;"|oranžinė
|[[Oriono vija]] (joje yra ir mūsų [[Saulė]] su planetų sistema)
|''Orion–Cygnus Arm''
|-
|colspan="3" style="text-align:center;"|Kartais išskiriama [[Tolimoji 3 parsekų vija]] (''Far 3kpc Arm'')<ref>nasa.gov / [https://solarsystem.nasa.gov/resources/285/the-milky-way-galaxy/ The Milky Way Galaxy]; Source: NASA/JPL-Caltech/R. Hurt (SSC/Caltech) | Published: November 8, 2017</ref>, kuri nuo lentelės į kairę esančiame paveiksliuke neparodyta.
|}
 
== Žvaigždynai ==
Paukščių Tako [[Žvaigždynas|žvaigždynai]]:
▲* [[Persėjas (astronomija)|Persėjas]], [[Vežėjas (žvaigždynas)|Vežėjas]], [[Tauras (astronomija)|Tauras]], [[Dvyniai (astronomija)|Dvyniai]], [[Orionas (astronomija)|Orionas]], [[Vienaragis]], [[Didysis Šuo]], [[Mažasis Šuo]], [[Laivagalis]], [[Burės (astronomija)|Burės]], [[Laivo Kilis]], [[Kentauras (astronomija)|Kentauras]], [[Pietų Kryžius]], [[Matuoklė (astronomija)|Matuoklė]], [[Skorpionas (astronomija)|Skorpionas]], [[Gyvatė (astronomija)|Gyvatė]], [[Gyvatnešis]], [[Šaulys (astronomija)|Šaulys]], [[Skydas (astronomija)|Skydas]], [[Erelis (astronomija)|Erelis]], [[Strėlė (astronomija)|Strėlė]], [[Laputė]], [[Lyra (astronomija)|Lyra]], [[Gulbė (astronomija)|Gulbė]], [[Cefėjas (astronomija)|Cefėjas]], [[Kasiopėja (astronomija)|Kasiopėja]], [[Driežas (astronomija)|Driežas]].
 
== DydžiųDydžio palyginimas ==
Kad būtų galima geriau įsivaizduoti mūsų Galaktikos dydį, reiktų ją sumažinti santykiu 1:10<sup>17</sup>. Tada 10 šviesmečių prilygtų maždaug 1 metrui. Visos Galaktikos skersmuo būtų maždaug 10  km, o aukštis vidutiniškai 1  km. Kiekviename kubiniame metre būtų vidutiniškai 3 žvaigždės. (Žvaigždes būtų galima įsivaizduoti kaip snaiges pūgos sūkuryje.) Mūsų Saulė būtų 10 [[Nanometras|nm]] dydžio, taigi, mažesnė už virusą. [[Plutonas (nykštukinė planeta)|Plutono]] orbitos skersmuo būtų maždaug 0,1  mm. Taigi, ji būtų ties regėjimo riba.
[[Vaizdas:Milkyway pan.jpg|thumb|900px|center|Dalies Paukščių Tako fotomozaika]]
 
eilutė 69 ⟶ 102:
== Nuorodos ==
* vle.lt / [https://www.vle.lt/straipsnis/pauksciu-takas/ Paukščių Takas]
* nasa.gov/ / [https://www.jpl.nasa.gov/news/astronomers-release-new-all-sky-map-of-milky-ways-outer-reaches Astronomers Release New All-Sky Map of Milky Way's Outer Reaches] | Apr 21, 2021
* quantamagazine.org / [https://www.quantamagazine.org/the-new-history-of-the-milky-way-20201215/ The New History of the Milky Way]; Over the past two years, astronomers have rewritten the story of our galaxy. Charlie Wood | December 15, 2020
* britannica.com / [https://www.britannica.com/place/Milky-Way-Galaxy Milky Way Galaxy]
* youtube.com / [https://www.youtube.com/watch?v=3BHDUhX68hs Floating Along the Milky Way, in 4k60p], 2015-06-30
* youtube.com / [https://www.youtube.com/watch?v=Da_Wc_G9ms4 Zooming in on the heart of the Milky Way] (European Southern Observatory (ESO)), 2018-07-26
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Paukščių_Takas"