Naudotojas:Ed1974LT/Juodraštis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Plintantis požiūris į retoromanų kalbas kaip į glaudžiau susijusias su [[Šiaurės italų kalbos|šiaurės italų kalbomis]] buvo lydimas retoromanų kalbų vienovės kritikos. Pavyzdžiui, [[Carlo Battisti|K. Batistis]] teigė, kad retoromanų kalbos neturi bendro pamato, jos visos išsirutuliojo iš skirtingų [[Liaudies šnekamoji lotynų kalba|liaudies šnekamosios lotynų kalbos]] tarmių, niekada tarpusavyje neturėjusių kalbinių kontaktų. Jo manymu, retoromanų kalbos – tai izoliacijos sąlygomis susidarusios konservatyvios šiaurės italų – [[Lombardų kalba|lombardų]] (retoromanų) ir venetų (ladynų ir friulų) – tarmių formos.<ref name="Красновская Н. А. 7">{{cite book|last=Красновская Н. А.|title=Фриулы (историко-этнографические очерки)|editor=Ответственный редактор С. А. Токарев|location=М.|publisher=«Наука»|date=1971|pages=7|isbn=}}</ref> Friulų, retoromanų ir ladynų kalbas archajiškais šiaurės italų kalbų sistemos arealais taip pat laikė [[Giovan Battista Pellegrini|Dž. Pelegrinis]], [[Johannes Kramer|J. Krameris]], {{нп5|Пеллегрини, Джован Баттиста|Дж. Б. Пеллегрини|it|Giovan Battista Pellegrini}}, {{нп5|Крамер, Йоханнес|Й. Крамер|de|Johannes Kramer (Sprachwissenschaftler)}}, [[Eduardo Blasco Ferrer|E. Blaskas Fereris]] ir kiti romanistai.<ref name="Ладинский язык 393"/><ref>{{cite book|last=Haiman J., Benincà P.|title=The Rhaeto-Romance Languages|url=https://archive.org/details/rhaetoromancelan00beni|location=London, New York|publisher=Routledge|date=1992|pages=[https://archive.org/details/rhaetoromancelan00beni/page/n13 5]|allpages=240|isbn=0-415-04194-5}}</ref> Tarp retoromanų ir šiaurės italų kalbų priešinimą kritikavusių kalbininkų buvo K. Batistis, [[Carlo Salvioni|K. Salvionis]], [[Ernesto Giacomo Parodi|E. Parodis]]. Friulų kalbą italų–romanų pogrupiui priskyrė [[Carlo Tagliavini|K. Taljavinis]] ir G. Canjeris. [[Clemente Merlo|K. Merlo]], kaip ir G. Askolis, pabrėžė didelį friulų kalbos artumą dalmatų kalbai.<ref name="Фриульский язык 366"/>