'''Belousovo ir Žabotinskio reakcija''' yra – osciliuojančios [[Cheminė reakcija|cheminės reakcijos]] tipas. Tai yra netiesinis osciliatorius, pasireiškiantis sistemose be [[Termodinaminė pusiausvyra|termodinaminės pusiausvyros]]. Ši reakcija buvo pirmasis [[keistasis atraktorius]], stebimas cheminėse sistemose.
== Atradimas ==
[[1951]] metais m. [[Borisas Belousovas]] atrado osciliuojančią cheminę reakciją tarp kalio bromato КBrO<sub>3</sub> ir citrinos rūgšties <!--galima naudoti ir malono rūgštį HOOC-CH<sub>2</sub>-COOH--> (rūgščioje terpėje, tarkim atskiestoje [[sieros rūgštis|sieros rūgštyje]], H<sub>2</sub>SO<sub>4</sub>) panaudojant [[Katalizatorius|katalizatorių]] – [[ceris|cerio]] jonus Ce<sup>+3</sup> (cerio sulfatas Ce<sub>2</sub>(SO<sub>4</sub>)<sub>3</sub>). Reakcija vyksta netolygiai, osciliuojančiai, o tirpalo spalva beveik periodiškai keičiasi tarp bespalvės (Ce<sup>+3</sup>) ir [[geltona|geltonos]] (Ce<sup>+4</sup>). Šis efektas dar labiau pastebimas naudojant [[Vandenilio potencialas|pH]] indikatorių feroiną (tuomet osciliacijos būna tarp [[raudona|raudonos]] ir [[mėlyna|mėlynos]] spalvos). Atradimas buvo sutiktas su nepasitikėjimu, nes tuo metu buvo manoma, kad virpesiai cheminėse sistemose yra neįmanomi. Įteikto spaudai straipsnio recenzentai ilgai nenorėjo leisti publikuoti.
== Reakcijos mechanizmas ==
[[1961]] metais m., tuomet dar doktorantas, [[Anatolijus Žabotinskis]] iš naujo atrado, taip pat paaiškino šios reakcijos vyksmo dinamiką.
[[1969]] m. Žabotinskis pastebėjo, kad jei [[reagentas|reagentus]] supilti į negilią lėkštelę, tirpalo sluoksnyje atsiranda medžiagų koncentracijos kitimo bangos, matomos plika akimi, jei panaudojami indikatoriai.
Palikus sistemą ramybėje, po kiek laiko (nuo kelių minučių iki valandos) osciliacijos nurimsta dėl įvairiausių disipacinių procesų (reagentų nusėdimas, išgaravimas - – sistema pasiekia pusiausvyrą). Todėl norint palaikyti pastoviai vykstančią reakciją, būtina nuolat papildyti reagentų kiekį. Belousovo ir Žabotinskio reakcijos tipo reiškiniai labai svarbūs suprasti periodiniams procesams, vykstantiems gyvuosiuose organizmuose (pvz., širdies plakimas, paros ritmas).
