Teisutis Makačinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

20 baitų pašalinta ,  prieš 1 mėnesį
S (img)
 
| paveikslėlis = Teisutis Makačinas.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis = 240px220px
| gimimo data = {{Gimė|1938|09|05|T}}
| gimimo vieta = [[Kaunas]]
|titulas0=[[LATGA|Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos]] (LATGA) prezidentas|nuo0=2012 m.|iki0=2020 m. spalio 10 d.}}
 
'''Teisutis Makačinas''' (g. [[1938]]  m. [[rugsėjo 5]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius, pedagogas, [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos muzikos ir teatro akademijos]] profesorius, buvęs [[LATGA|Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos]] (LATGA) prezidentas, populiarių kamerinių, simfoninių ir vokalinių kūrinių muzikos autorius.<ref name=":0" /> [[Lietuvos kompozitorių sąjunga|Lietuvos kompozitorių sąjungos]] narys.<ref>https://www.lks.lt/lt/nariai/kompozitoriai/</ref>
 
== Biografija ==
 
==== Išsilavinimas ====
[[1946]]–[[1947]]  m. Makačinas mokėsi Vilniaus pradinėje mokykloje, 1947–[[1951]]  m. [[Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija|Panevėžio 1-ojoje vidurinėje mokykloje]], 1951–[[1956]]  m. [[Vilniaus Žirmūnų gimnazija|Vilniaus 7-ojoje vidurinėje mokykloje]] (dabar  – Vilniaus Žirmūnų gimnazija).
 
1951–1956  m. lankė [[Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija|Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikumą]] (dabar  – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija), [[1961]] m. baigė [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|LSSR konservatorijos]] (dabar  – [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija]]) [[Julius Juzeliūnas|Juliaus Juzeliūno]] kompozicijos klasę.
 
==== Darbo partirtis ====
Nuo [[1959]] m. Makačinas yra Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikumo (nuo [[1967]]  m. aukštesnioji muzikos mokykla, vėliau konservatorija) dėstytojas, [[1973]]–[[2001]] m. dirbo muzikos teorijos ir kompozicijos skyriaus vedėju. 1961–1967 m. dėstė ir LSSR konservatorijoje (dabar  – [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija]]), nuo [[1985]] m.  – muzikos teorijos katedros dėstytojas, docentas; nuo [[1996]] m. profesorius.
 
[[2012]]  m. buvo išrinktas [[LATGA|Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos]] (LATGA) prezidentu.<ref>https://www.latga.lt/istorija.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190531230042/https://www.latga.lt/istorija.html|date=2019-05-31}}</ref> 2016  m. Makačinas perrinktas antrąjai kadencijai.<ref> [https://www.latga.lt/asociacijos-latga-tarybos-prezidentu-perrinktas-teisutis-makacinas/ ASOCIACIJOS LATGA TARYBOS PREZIDENTU PERRINKTAS TEISUTIS MAKAČINAS]</ref>
 
== Kūryba ==
<blockquote>„Teisutis Makačinas savo kūrybos stilių apibūdina kaip [[Neoklasicizmas|neoklasicizmo]] jungtį su bartokiška [[Liaudies muzika|liaudies muzikos]] transformacija. Daugelyje Makačino kūrinių svarbios [[Lietuvių liaudies muzika|lietuvių liaudies muzikos]] intonacijos, nors autorius ir vengia tiesiogiai cituoti [[Melodija|melodijas]]. Visai Makačino kūrybai būdingas linearinis pradas, [[Polifonija|polifoninis]] muzikinės minties plėtojimas, aiški struktūra ir griežta vidinė logika. Pastarojo dešimtmečio kūryboje stiprėja ir [[Minimalizmas|minimalizmo]] įtaka, pasireiškianti keleto paprastų motyvų dominavimu, jų kartojimu ir varijavimu. <...> Teisutis Makačinas taip pat yra sukūręs kūrinių orkestrui, kameriniams ansambliams, vokalui ir chorams, muzikos dramos spektakliams ir kino filmams. Kompozitorius itin daug rašo [[Vargonai|vargonams]] - – penkios jo sonatos vargonams išsiskiria lakoniškumu ir savita tradicinių bei moderniųjų elementų samplaika. Pastaruoju metu jis itin pamėgęs styginių orkestro skambesį, nes styginiai instrumentai jam yra "gyviausi"„gyviausi“, geriausiai atliepiantys atlikėjo pastangoms.“  – muzikologė Eglė Gudžinskaitė.<ref name=":1">[https://www.mic.lt/lt/baze/klasikine-siuolaikine/kompozitoriai/makacinas/#bio TEISUTIS MAKAČINAS]</ref></blockquote>Makačinas sukūrė kūrinių orkestrui, tarp jų – [[simfonija]] styginiams (1985 m.), „Sinfonia giocosa“ ([[1990]] m.), dvi simfonijetės ([[1994]] m., „Pacem relinquo vobis“ [[1998]] m.), koncertas trimitui ir kameriniam orkestrui ([[1991]] m.), koncertas klarnetui ir kameriniam orkestrui ([[2005]] m.), simfonija „in H“ ([[2002]] m.), simfonija koncertas trimitui, fliugelhornui ir dideliam pučiamųjų orkestrui ([[2004]] m.), kantatų, tarp jų – „Pirčiupio pelenai“ (1960 m.), „Vilniui“ (1973 m.), „Saulės poema“ ([[1975]] m.), kamerinių instrumentinių kūrinių, tarp jų – kvintetas 5 akordeonams (1990 m.), „Senojo Vilniaus aidai“ 3 valtornoms (1993 m.), „Atspindys“ styginių kvartetui (1999 m.), „Arkada“ akordeonui ir styginių kvartetui ([[2008]] m.), 3 siuitas fortepijonui ([[1963]] m., [[1968]] m., „Piemenų žaidimai“ [[1981]] m.), „Sąsiuvinis“ fortepijonui, 5 haikus balsui ir kameriniam ansambliui (abu [[2003]] m.), kūrinių vargonams, tarp jų – 5 sonatos (1963 m., [[1983]] m., [[1987]] m., 1990 m., [[1993]] m.), „Lietuviškas sąsiuvinis“ ([[1989]] m.), „Armėniškas sąsiuvinis“ (1989 m.), „Senasis sąsiuvinis“ ([[1995]] m.), vokalinių ciklų („Rudens akvarelės“ [[1962]] m.), dainų, chorų, dramos, spektaklių, kino filmų muzikos. Instrumentavo [[Mikas Petrauskas|Miko Petrausko]] operą „Birutė“ (1978 m.), [[Juozas Gruodis|Juozo Gruodžio]], [[Morisas Ravelis|Moriso Ravelio]] kūrinių.<ref>{{TLE|2|680|Adeodatas Tauragis}}</ref><ref>{{VLE|XIV|74|Adeodatas Tauragis}}</ref>
 
Plačiajajai auditorijai geriausiai žinomas kaip nepaprasto populiarumo sulaukusių estradinių dainų („Vėjas man pasakė“, „Berniukai“, „Sugrįžk, kol nevėlu“, „Pašauki“ ir daugelio kitų) autorius.<ref name=":1" /> Teisučio Makačino estradines dainas atliko Tomas Balčytis, Liutauras Čeprackas, Vladas Daugintis, [[Aleksas Lemanas]], [[Danutė Neimontaitė]], [[Stasys Povilaitis]] ir kt.
 
== Apdovanojimai ir įvertinimai ==
* [[1967]] m. ir [[1969]] m. [[Stasys Šimkus|Stasio Šimkaus]] premija]].
* [[2013]]  m. LR kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“
* [[2018]] m. [[ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius]].<ref name=":0">[https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/590d4723123111e88a05839ea3846d8e DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS IR UŽSIENIO VALSTYBIŲ PILIEČIŲ APDOVANOJIMO LIETUVOS VALSTYBĖS ORDINAIS IR MEDALIAIS VASARIO 16-OSIOS  – LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENOS PROGA]</ref>
* [[2019]] m. [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2019|M.A.M.A.]] apdovanojimas „Už gyvenimo nuopelnus“]].<ref>[https://www.15min.lt/vardai/naujiena/muzika/m-a-m-a-karunuoja-geriausius-kas-taps-2018-uju-muzikos-lyderiais-1054-1092844 M.A.M.A karūnavo 2018-ųjų geriausius: triumfavo „G&G Sindikatas“ ir paslaptingasis Dynoro]</ref>
 
== Šaltiniai ==
42 216

pakeitimų