Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Bandarban_(02).jpg|thumb|Bandarbanas]]
'''Čitagongo kalvos''' ({{bn|পার্বত্য চট্টগ্রাম|Parbotto Chottogram}}, {{en|Chittagong Hill Tracts}}) – [[Indijos subkontinentas|Indijos subkontinento]] istorinis kultūrinis regionas, esantis dabartinio [[Bangladešas|Bangladešo]] rytinėje dalyje. Šiuo metu administruojamas kaip 3 administraciniai vienetai: [[Khagračario rajonas]], [[Bandarbano rajonas]] ir [[Rangamati kalvų rajonas]]. Užima apie 13 295 km², kas sudaro apie 1/10 Bangladešo teritorijos.
Regiono pavadinimas yra egzonimas, kuriuo jį pavadino lygumose į vakarus gyvenančios tautos. [[Mogolų imperija|Mogolų imperijoje]] jis buvo vadinamas tokiais terminais kaip Jum Bungoo, Jum mahal („kraštas tų, kurie verčiasi lydimine žemdirbyste“) ar Kapas mahal („Medvilnės kraštas“). Dabartinis pavadinimas yra duotas britų kolonistų ir kildinamas iš [[Čitagongas|Čitagongo]] miesto, kuris yra artimiausias didmiestis prie šių kalvų, ir iš kurio buvo vykstama į šį regioną.
Šis rytinis Bangladešo pakraštys yra vienintelė Bangladeše aukštumų vietovė. Užima dalį [[Arakano kalnagūbris|Arakano kalnagūbrio]] vakarinių pašlaičių. Iš rytų jis yra uždarytas kalnagūbrio ([[Mizoramas]]), o vakaruose leidžiasi į [[Bengalijos lyguma|Bengalijos lygumą]] (istorinę [[Bengalija|Bengaliją]]). Šiaurėje ribojasi su [[Tripuros karalystė|Tripura]], o pietuose susisiekia su [[Arakano karalystė|Arakano krantu]].
Regionas išvagotas gausių kalvų grandinių, kurios eina lygiagrečiai Arakano kalnagūbriui. Tarp jų išsidėstę derlingi slėniai, upės, ežerai. Šalyje klimatas [[tropikai|tropinis]], čia būdingi [[musonas|musonai]].
'''[[Kabulo oro uosto ataka|Daugiau…]]'''▼
Etniškai regionas ilgą laiką buvo apgyvendintas [[tibetiečių-birmiečių kalbos|tibetiečių-birmiečių]] kilmės tautelių, kurias lygumų gyventojai bengalai vadina apibendrinančiu žodžiu ''pahari'' („kalniečiai“) arba ''jumma'' ({{bn|জুম্ম জনগোষ্ঠী}}, „tie, kurie verčiasi lydimine žemdirbyste“). Svarbiausios vietinės gentinės grupės yra [[čakmai]], [[arakaniečiai|marmai]], [[keotai]], [[tančangjai]], [[mro]], [[murangai]], [[bomai]], [[čakai]], [[pankhai]], [[lušėjai]], [[khangai]] ir kiti etnosai.
2011 m. duomenimis regione gyveno 1,598,000 gyventojų, o gyventojų tankumas – 120 žm/km2. Iš viso apie 54.5% yra vietinės gentys, o 45.5% – [[bengalai]], kurie migravo į kraštą per pastaruosius dešimtmečius, ir kurių proporcija yra auganti. Vietos gentys daugiausiai išpažįsta [[theravada|Theravados budizmą]] (44%), [[tripuriai]] (~6.5%) daugiausia yra induistai, o bengalai išpažįsta islamą (42%) ir hinduizmą (3.5%). Yra apie 3% krikščionių, kurie daugiausia koncentruojasi Bandarbano mieste.
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
|