|
Talibano karinė grupuotė iškilo 1994 m. vadovaujant [[Muhamedas Omaras|Muhamedui Omarui]], kuris pasekėjų paprastai pagarbiai vadinamas Mula Omaru ([[mula]] Afganistane − dvasinis mokytojas, religinis žinovas). Dauguma Talibano narių buvo afganų studentai iš Pakistane veikiančių [[medresė|medresių]]. Iš to kilo grupuotės pavadinimas − ''talib'' [[puštūnų kalba|puštūnų kalboje]] reiškia „studentas“. Talibano tikslas buvo sukurti [[šariatas|šariatu]] paremtą Afganistano valdymą.
1994 m. rugsėjį Muhamedas Omaras paliko medresę [[Maivandas|Maivande]] ir su apie 50 kitų studentų įsteigė organizaciją, vėliau pavadintą Talibanu.<ref>[https://cisac.fsi.stanford.edu/mappingmilitants/profiles/afghan-taliban stanford.edu, tikrinta 2021 m. rugsėjo 1 d.]</ref> Jie buvo nepatenkinti, kad po komunistinės valdžios nuvertimo 1992 m. Afganistane taip ir nebuvo įvesta musulmonų šariato tvarka. Muhamedas Omaras žadėjo išnaikinti karo vadų savivalę ir gaujų valdymą Afganistane. Tik per kelis mėnesius prie organizacijos prisijungė 15 tūkst. kitų studentų iš Pakistano medresių. Remdamiesi Pakistano karine ir finansine paramąparama talibai užvaldė Spin Boldako pasienio miestą Afganistane. 1994 m. lapkričio 3 d. netikėtos atakos metu talibai užvaldė [[Kandaharas|Kandaharą]], netekę tik apie tuziną vyrų.<ref>[https://cisac.fsi.stanford.edu/mappingmilitants/profiles/afghan-taliban stanford.edu, tikrinta 2021 m. rugsėjo 1 d.]</ref> Talibų valdžia sulaukė simpatijų Afganistane dėl korupcijos suvaldymo ir kelių apsaugojimo nuo plėšimų. Per kelis sekančius mėnesius talibai paėmė valdžią 12-oje Afganistano provincijų ir iki 1995 m. vasario jų pajėgos pasiekė 25 tūkst. karių. Manoma, kad talibai gavo rimtos paramos iš Pakistano Vidaus Reikalų Žvalgybos tarnybos, kuri siekė palankios Pakistanui vyriausybės Afganistane.
Kariaujančios Afganistano grupės nesugebėjo pasipriešinti Talibano valdžios plitimui ir 1996 m. rugsėjį talibai užėmė [[Kabulas|Kabulą]]. Mula Omaras tapo faktiniu valstybės vadovu. Talibai įvedė griežtą šariato tvarką valdomose teritorijose, kuri sulaukė tarptautinės kritikos dėl elgesio moterų, vaikų ir socialiai pažeidžiamų piliečių atžvilgiu. Iki 1998 m. pradžios talibai užvaldė 90 % Afganistano teritorijos.<ref>[https://cisac.fsi.stanford.edu/mappingmilitants/profiles/afghan-taliban stanford.edu, tikrinta 2021 m. rugsėjo 1 d.]</ref> Talibų valdžios teisėtumą tarptautiniuose santykiuose pripažino tik trys valstybės: [[Pakistanas]], [[Saudo Arabija]] ir [[JAE]]. Pagrindiniu jų priešininku šalies viduje buvo [[Šiaurės Aljansas]], vadovaujamas [[Achmadas Šachas Masudas|Achmado Šacho Masudo]]. Talibaną daugiausiai sudarė puštūnai, kai Šiaurės Aljansą -− tadžikai ir uzbekai. [[JT|Jungtinėse Tautose]] Afganistanui atstovavo Šiaurės Aljanso deleguotas atstovas.
1996 m. Afganistane pasirodė „[[Al-Qaeda|Al Kaedos]]“ narių. Iš pradžių tarp grupių buvo nesutarimų. „Al Kaeda“ propagavo tarptautinį terorizmą, visų pirma nukreiptą prieš JAV, kam Mula Omaras nepritarė. Be to, tarp jų buvo religinės ideologijos skirtumų. Talibanas rėmėsi Saudo Arabijoje propaguotu [[vahabitizmasVahabitai|vahabitizmuvahabizmu]], kai „Al Kaeda“ rėmėsi radikalesne [[hanbalizmas|hanbalizmo]] mokykla. Po 1998 m. rugpjūčio 7 d. išpuolių prieš JAV ambasadas Kenijoje ir Tanzanijoje JAV surengė oro atakas prieš spėjamas „Al Kaedos“ bazes Afganistane. Po nepavykusių bandymų susiderėtisuderėti su talibų vyriausybe dėl „Al Kaedos“ lyderio [[Osama bin Ladenas|Osamos bin Ladeno]] išdavimo 2000 m. gruodžio 19 d. JT įvedė sankcijas ir oro skrydžių embargą Talibanui.<ref>[https://cisac.fsi.stanford.edu/mappingmilitants/profiles/afghan-taliban stanford.edu, tikrinta 2021 m. rugsėjo 1 d.]</ref> Po [[Rugsėjo 11 d. atakos|2001 m. rugsėjo 11 d. atakų]] Niujorke talibams dar kartą atsisakius išduoti O. bin Ladeną JAV vedama koalicija surengė įsiveržimą į Afganistaną daugiausia remdamiesi Šiaurės Aljanso pajėgomis. Talibų valdžia buvo nuversta, Mula Omaras su bendražygiais pabėgo į Pakistaną. Jie [[Beludžistanas|Beludžistano]] mieste [[Kveta|Kvetoje]] įkūrė taip vadinamą Kvetos Šurą − vadovaujančių judėjimo lyderių, mulų, tarybą.<ref>[https://cisac.fsi.stanford.edu/mappingmilitants/profiles/afghan-taliban stanford.edu, tikrinta 2021 m. rugsėjo 1 d.]</ref>
Po talibų valdžios nuvertimo Afganistane buvo suformuota nauja vyriausybė, patvirtintas prezidentas [[Hamidas Karzajus]] ir priimta [[konstitucija]]. 2004 m. JAV įsivėlus į karą Irake daug karinių resursų iš AfganiztanoAfganistano buvo permesta į Iraką. Talibanas pasinaudojo proga atgaivinti įtakai Afganistane. Tarp jų metodų buvo iki tol retos Afganistane savižudžių atakos. Ilgainiui kylant Talibano įtakai 2009 m. vasarį [[Barakas Obama|B. Obamos]] administracija pasiuntė 17 tūkst. JAV kariškių į Afganistaną ir 2009 m. gruodį − dar 30 tūkst.<ref>[https://cisac.fsi.stanford.edu/mappingmilitants/profiles/afghan-taliban stanford.edu, tikrinta 2021 m. rugsėjo 1 d.]</ref> Jų veiksmai buvo sąlyginai sėkmingi, tačiau talibai sugebėdavo persigrupuoti. Talibų sąjungininkais buvo dar labiau ekstremistinis Hakani tinklas. 2012 m. sausį Talibanas atidarė atstovybę [[Kataras|Katare]], per kurią pradėjo vesti tarptautines derybas dėl Afganistano ateities ir keitimosi kaliniais. 2013 m. balandį mirė Mula Omaras, tačiau žinia apie jo mirtį buvo slepiama porą metų. 2015 m. liepą Afganistano vyriausybės ir talibų atstovai pirmą kartą susitiko deryboms. 2015 m. rugsėjį talibai užvaldė [[Kunduzas|Kunduzą]] − pirmąją provincijos sostinę nuo 2001 m.<ref>[https://cisac.fsi.stanford.edu/mappingmilitants/profiles/afghan-taliban stanford.edu, tikrinta 2021 m. rugsėjo 1 d.]</ref> Tarptautiniams partneriams sutarus, kad Afganistano ateitis turėtų būti sprendžiama derybų tarp Afganistano vyriausybės ir Talibano keliu, 2016 m. gegužę JAV [[dronas|drono]] atakos metu žuvo naujas Talibano lyderis Mula Mansūras, kas sužlugdė derybų galimybę.
== Šaltiniai ==
|
