Vilniaus vyskupija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Bažnyčių tinklo plėtra: pridėjau renesansinio Vilniaus vyskupijos kapitulos herbo autentišką iliustraciją |
→Valdymo struktūra: pridėjau istorinį Vilniaus vyskupijos herbą |
||
Eilutė 9:
=== Valdymo struktūra ===
[[Vaizdas:Coat of arms of the Roman Catholic Archdiocese of Vilnius.jpg|thumb|125px|Vilniaus vyskupijos herbas]]
XVI-XVIIII a. kapitulą sudarė 6 prelatai ir 12 kanauninkų. [[Jogaila]], [[Vytautas]] ir kiti didikai kapitulai dovanojo dvarų ir kitų turtų. Arkidiakonui priklausė Parafianovo ir Rukainių dvarai. Vėliau padidintos ir Vilniaus vyskupo valdos. Iki 1512 m. įkurta sufragano (pavyskupio) pareigybė. Sufraganus rinkdavosi vyskupai ordinarai dažniausiai iš kapitulos narių ir prašydavo popiežiaus patvirtinimo.
Nuo [[1639]] m. baltarusiškajai vyskupijos daliai irgi skiriamas sufraganas. Dažnai sufraganai būdavo ir kitų vyskupijų tituliniai vyskupai. [[1772]] m. įsteigta [[Trakai|Trakų]], [[1795]] m. – [[Kuršas|Kuršo]] sufraganijos. Kapitulos nariai turėjo savo padėjėjus su prelato ar kanauninko koadjutoriaus (padėjėjo) titulu. Jie atstovaudavo prelatams ar kanauninkams, nereziduojantiems (neturintiems savo būstinės) katedroje, dalyvaudavo kapitulos posėdžiuose. XVIII a. buvo 15 koadjutorių. Be to, katedroje buvo 18 vikarų, kurie sudarė vikarų kolegiją ir turėjo savo statutą, 1653 m. patvirtintą vyskupo [[Jurgis Tiškevičius|Jurgio Tiškevičiaus]].
=== Bažnyčių tinklo plėtra ===
| |||