|
'''Teisės sociologija''' -– sociologijos disciplina tirianti kaip teisė veikia visuomenę ir, atvirkščiai kaip visuomenė veikia teisę.
Skirtingai nuo dogmatiško teisės mokslo, teisės sociologija [[teisė|teisę]] supranta kaip visuomeninės tikrovės fenomeną, kuris yra konstruojamas per socialines sąveikas ir elgesio pavyzdžius, stabilizuojamas arba keičiamas esamų galios ir viešpatavimo santykių.
Teisės sociologija tiria teisės visuomenines „funkcijas“ -– teisingumo kūrimą, individų gynimą, taip pat pasitikėjimo valstybinėmis institucijomis stiprinimą. Šioje sąveikoje galime išskirti „instrumentines“ ir „simbolines“ funkcijas.
Pagrindiniai teisės sociologijos tyrimų ''tikslai'' yra:
Pagrindinės ''priežastys'':
*Poreikis nustatyti visuomenės stabilumą ir nestabilumą, jo priežastis. Vienas socialinio stabilumo veiksnių -– socialinės normos, tarp kurių teisės normos -– vienos svarbiausių, kaip ypatinga socalinių normų rūšis. Teisės normų tyrimo būtinumas -– teisės sociologijos susiformavimo pirmoji priežasčių. Susijusi su teisininkais ir sociologais, kurie pabrėžė visuomenės solidarumą. Ieškojo tvarkos, atkreipė dėmesį į vertybes ir normas.
*Susijusi su teisiniu pozityvizmu, kuris reiškia normatyvistinį požiūrį, kad teisė -– normų visuma, išimtinai susijusi su įstatymų leidėjo valia. Jį teigė romanų-germanų teisinės sistemos tradicijos ir vystymasis. Valstybė, kuri savo galią ilgainiui iškovojo iš bažnyčios, iškėlė teisinės technikos, tuo pačiu ir teisininko profesijos reikšmingumą. XX a. pr. kilo problema -– ką reiškia teisinis pozityvizmas? Teisė atitrūksta nuo savo visuomeninių šaknų (''ubi societas, ibi ius''), ji nebesuprantama kaip visuomeninis reiškinys, bet suvokiama tik sąryšyje su įstatymų leidėjo valia. Išsivysčiusi sutarčių teisė, kuri rėmėsi dispozityviu požiūriu, nebuvo susieta su įstatymų leidėju, bet su korporacijų įstatais ir t.t. Iškilo kitokio požiūrio būtinumas, ir XX a. pr. plito teorijos, susijusios su Marksu ir Engelsu, Vėberiu, parodžiusios politikos reikšmę teisėje. Klausimas: “kas pirma: teisė ar valstybė? ” teisės filosofijoje neiškilo, bet su klasės valios teorijomis parodyta, kad teisė ir visuomeninio sluoksnio vadovavimas susiję. Vėliau šis vadovavimas interpretuojamas kaip visuotinas interesų patenkinimas. Pozityvizmas nebegalėjo patenkinti politinių ir teisinių poreikių, nes teisė -– ne tik įstatymų leidėjo valia, bet visuomeninių poreikių sąlygotas reiškinys. Visos visuomenės poreikiai liko nepastebėti ir vėliau atsirado teorijos, aiškinančios teisę kaip izoliuotą sferą, kur ne teisininkui nėra ką veikti
*Trečia teisės sociologijos susiformavimo priežastis -– poreikis susieti teisininko profesinę veiklą, jo interesus su gyvais, apčiuopiamais dalykais, remiantis Kelzenu, susieti Solen ir Sein. Talcot Parsons: “teisės mokslas turi įgyti empiriškumo”. Jei teisė -– tik sustingusi formuluotė, tai kaip priimami teisiniai sprendimai, kaip teisė taikoma? Ta pati norma gali būti skirtingai interpretuojama ir taikoma įvairių asmenų, įvairiais laikotarpiais. Dažnas reiškinys – apylinkės teismo sprendimus keičia apygardos teismas, o šio teismo -– Aukščiausiasis Teismas. Konkretūs istoriniai, psichiniai, politiniai faktoriai lemia teisės taikymą, net jos sukūrimą. Visi mokslai priartinti prie gyvenimo, o teisės -– ne.
Iš [[sociologija|sociologijos]] teisės mokslas -– teisės sociologija -– perėmė [[tyrimo metodas|tyrimo metodus]], analizės lygius ir sociologinį požiūrį.
[[Category:Teisė]][[Category:Sociologija]]
|
