Dabartinių pinigų prototipai buvo [[sidabras|sidabro]] liejinio juostelės. Jų vertė buvo nurodoma įkertant tam tikrą kiekį įkirtų. Žodis '''rublis''' (nuo slaviško ''рубить'' – „kirsti, kapoti“) atsirado [[XIII amžius|XIII]] amžiuje [[Novgorodas|Novgorode]] ir reiškė pusę [[Grivina|grivinos]], tai yra, apie 200 [[Gramas|gramų]] sidabro. [[1704]] m. [[Petras I]] įvedė kaldintas rublio monetas ir nustatė nuolatinę jos vertę – 28 g. sidabro. [[1769]] m. pradėtos naudoti rublio asignacijos – popierinis vekselis su ranka įrašyta paskolos verte rubliais. [[1849]] m. asignacijos pradėtos spausdinti iš karto nurodant jų vertę sidabru. Nuo [[1897]] m. pagrindine Rusijos valiuta tapo [[auksas|auksinis]] rublis]].
Nuo [[1919]] m. [[TSRS rublis|tarybinis rublis]] buvo leidžiamas tik kaip popierinis kredito bilietas. [[1961]] m. į TSRS vidaus apyvartą buvo išleisti aukso atsargomis dengti TSRS valstybinio banko bilietai (nuo 25 rublių nominalo), kuriuos keitimui priimdavo ir užsienio bankai. Kartu išleista ir [[Varis|vario]], [[Alavas|alavo]] ir [[Nikelis|nikelio]] lydinio rublio moneta. Vėliau pasirodė ir jubiliejinės metalinės rublio monetos.
Rusijos federacija [[1991]] m. pradėjo leisti įvairaus nominalo banko bilietus ir kalti metalines rublio monetas. Tačiau vidaus apyvartoje plačiau buvo naudojamas vadinamasis „sąlyginis vienetas“ – [[JAV doleris|dolerio]] atitikmuo. [[2006]] m. [[gegužės 24]] d. Rusijos [[Rusijos Federacijos Valstybės Dūma|Valstybės Dūma]] priėmė įstatymą, draudžiantį vidaus apyvartoje ir įmonių bei biudžetinėje buhalterijoje naudoti kitas valiutas. Valdininkui, žiniasklaidoje pavartojusiam sąlyginio vieneto sąvoką, gresia nuo 40 iki 50 MPOT bauda. (MPOT = 100 rublių).
Rublio šimtosios dalies pavadinimas '''kapeika''' kilęs iš ilgą laiką ant šių monetų vaizduoto kario su [[Ietis|ietimi]] ({{ru|копье}}).
