11:55, 15 spalio 2020 versija taisyti Nieuwsgierige Gebruiker (aptarimas \| indėlis) 27 keitimai S Undid edits by 90.131.33.109 (talk) to last version by SubRE Žymos: Anuliuoti SWViewer [1.4] ← Prieš tai darytas keitimas		00:18, 21 liepos 2021 versija taisyti anuliuoti Nestea (aptarimas \| indėlis) 50 533 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{šaltiniai}} {{attention}} {{Nesubalansuotas\| 2/3 teksto yra apie Trojos arklį, kurio istorijai kitose viki skirtas atskiras straipsnis}} {{Sen miestas eilutė 32 ⟶ 34: \| UNESCO id = 849 }} '''Troja''' ({{grc\|Τροία}} arba ''Τροίη''; taip pat ''Iλιον'', ''Ílion'', {{la\|Troia, Ilium}}, {{hit\|Wilusa, Truwisa}}, {{tr\|Truva}}) ~~yra~~ – senovės miestas dabartinės [[Turkija\|Turkijos]] šiaurės vakaruose, Anatolijoje, [[Marmuro jūra\|Marmuro jūros]] pakrantėje, prie [[Dardanelų sąsiauris\|Dardanelų sąsiaurio]]. Miestas užėmė strateginę poziciją prie kelio į [[Juodoji jūra\|Juodąją jūrą]]. Istorinės Trojos kasinėjimus XIX a. 8-tame dešimtmetyje pradėjo vokiečių archeologas Heinrichas Šlymanas ([[Heinrich Schliemann]]). Viena iš jo kasinėjimo vietų (Troja VIIa) laikoma istorinės Trojos griuvėsiais. Šalia legendinės Trojos vyko [[Trojos karas]], aprašytas [[Homeras\|Homero]] „[[Iliada\|Iliadoje]]“ ir „[[Odisėja\|Odisėjoje]]“. Homero aprašytą Trojos legendą mini ir [[Vergilijus]] poemoje „[[Eneida]]“. eilutė 39 ⟶ 41: Su Trojos karu susiję daug senovės graikų legendų. Pati žymiausia, be abejonės, yra [[Trojos karas\|Trojos arklio]] legenda. Anot jos, graikai laikė apgulę Trojos miestą 10 metų, bet negalėjo jo užimti. Kadangi graikų galia silpnėjo, tada [[Odisėjas]] sugalvojo klastą – pagaminti milžinišką medinį arklį, kurio viduje pasislėptų geriausių karių būrys. Arklį pagamino [[Epėjus]] (''Epeius''), o graikų šnipas Sinonas įtikino trojėnus, kad Trojos arklys yra dovana deivei, siekiant taikos, miestas būtų neįveikiamas. Palikę arklį prie Trojos vartų, graikai susėdo į [[laivas\|laivus]] ir apsimetė grįžtą namo. Trojėnai, kiek paabejoję, bet patikėję antgamtiniais ženklais bei nepaklausę žynio [[Laokoonas\|Laokoono]] ir pranašautojos [[Kasandra\|Kasandros]] perspėjimų, įsitempė arklį į miestą. Naktį išplaukę paslapčia graikai sugrįžo, o sulaukus tinkamos progos, kariai išlindo iš arklio, užpuolė ir nužudė sargybinius. Tada buvo atverti Trojos [[miesto vartai]]. Miestas buvo sugriautas ir sudegintas, o dauguma jo gyventojų žuvo. Enėjas, vienas išsigelbėjusių, pabėgo į [[Italija\|Italiją]] ir tapo romėnų tautos - – antrosios Trojos - – pradininku. Kita epo dalis (Odisėja) pasakoja apie didvyrių sugrįžimą į Graikiją. === Legendos tikrumas ir atgarsiai === Trojos arklio legendos istoriškumas abejotinas, nes remiasi tik [[Homeras\|Homero]] tekstais. Tačiau ji buvo labai populiari ir [[Antika\|Antikos]] laikais, ir dabar. ~~{{graikų mitologija}}~~ Su Trojos arklio [[legenda]] siejama lotyniška frazė: ''Equo ne credite, Teucri. Quidquid id est, timeo Danaos et dona ferentis'', reiškianti ''Netikėkite arkliu, trojėnai. Kad ir kas tai būtų, aš baiminuosi graikų ir jų nešamų dovanų''. Taip, pasak [[Vergilijus\|Vergilijaus]], pasakęs žynys [[Laokoonas]] („Eneida“, antroji knyga). eilutė 53 ⟶ 55: Ši legenda taip pat davė pavadinimą kenksmingų [[Programa (kompiuterio)\|kompiuterinių programų]] tipui – [[Trojos arklys (programa)\|Trojos arkliams]]. == ~~Masinė~~Populiariojoje ~~kultūra~~kultūroje == * [[Troja (filmas)\|Troja]] <ref>http://www.imdb.com/title/tt0332452/ Filmas Troja</ref> – [[2004]] m. istorinė drama [[Homeras\|Homero]] poemos „[[Iliada]]“ motyvais. Režisierius [[Wolfgang Petersen\|Volfgandas Petersenas]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Graikų mitologija3}} {{Turkijos pasaulio paveldo vietos}}

Troja: Skirtumas tarp puslapio versijų