Materija (fizika): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 8:
Materijos kaip suskaičiuojamų dalelių visumos apibrėžimas rėmėsi ne vien žiniomis apie atomus ir jų elementariąsias daleles. Šį apibrėžimą taip pat rėmė [[Max Planck]] atradimai, rodantys, jog energija taip pat susideda iš nedalomų vienetų, kvantų. [[Boro postulatai]] irgi tai gerai patvirtino. Ši teorija, vadinama „korpuskuline“, buvo išvystyta dar 19 amžiuje, [[James Clerk Maxwell]] ir [[Ludwig Boltzmann]] teoriškai analizuojant [[idealiosios dujos|idealiąsias dujas]]. Tarus, jog dujos susideda iš smulkių, kietų, nesusidėvinčių dalelių (apie kurių prigimtį buvo nesigilinama), buvo sukurtos lygtys, gerai paaiškinančios dujų slėgines, šilumines savybes, klampumą, šiluminį laidumą ir difuziją. Buvo atrasti elektronai ir nukleonai (neutronai bei protonai).<ref name='erwin'/>
Tačiau vėliau paaiškėjo, jog atomo branduolys yra lengvesnis nei visos skyrium paimtos dalelės, iš kurių jis susideda, nes dalis masės tampa jungiamąja energija, laikančia branduolio komponentus kartu. Taip teko pripažinti, jog fizikiniai laukai ir bangos taip pat yra materija, pereinant prie dabar įprasto apibrėžimo, nors ir sunkiau psichologiškai suvokiamo. Pagal Einšteiną, energija turi masę ir masė yra energija, ir abi yra susietos žinoma formule E=mc². Išties, „iškirpus“ iš bangos maždaug 10 – 20 bangos ilgių plotelį, gaunamas į dalelę gana panašus „bangos paketas“, judantis konkrečia kryptimi ir neišsisklaidantis. Tačiau fizikoje tenka nagrinėti ir daug sudėtingesnes situacijas.
Svarbi materijos savybė yra jos neapibrėžtumas ir kintamumas, suprantamas pagal [[Heraklitas|Heraklito]] posakį ''neįmanoma antrąkart įbrįsti į tą pačią upę''. Elementariųjų dalelių, tokių kaip elektronai, tikslios padėties erdvėje (ir kai kada net skaičiaus) neįmanoma nustatyti ne dėl techninių problemų, o todėl, jog būdami taip pat ir bangos jie šios padėties iš principo neturi. Erwin Schrödinger dargi rašo, jog net tokie fundamentalūs dėsniai kaip masės ar elektros krūvio tvarumas gali būti tik statistiniai ir negalioti pavieniams „bangos dalelės“ objektams.<ref name='erwin'/>
| |||