Sardanapalo mirtis: Skirtumas tarp puslapio versijų

| muziejus = [[Luvras]]

|}}

'''Sardanapalo mirtis''' – vienas žymiausių [[prancūzai|prancūzų]] XIX a. [[dailininkas|dailininko]]-[[romantizmas|romantiko]] [[Eženas Delakrua|Eženo Delakrua]] ([[1798]]–[[1863]]) paveikslų. Sukurtas 1827 m. ir yra [[Luvras|Luvro muziejuje]] Paryžiuje.

 

== Apie paveikslą ==

Paveikslas paremtas graikų rašytojo [[Ktesijus|Ktesijaus]] (IV a. pr. m. e.) pasakojimu veikale „''Persika''“. Veikalas neišliko, žinomas iš nuorašų, citatų. Anot Ktesijaus, [[Sardanapalas]] buvo paskutinis [[Asirija|Asirijos]] karalius, [[Semiramidė]]s palikuonis. Tai buvo tironas, atsidavęs žemiškiesiems malonumams, prieš kurį sukilo jo paties valdiniai. Sukilėliai apsupo Sardanapalo rūmus Ninevijoje. Karalius pasirinko savižudybę, bet prieš tai liepė rūmų tarnams ir eunuchams sunaikinti visą savo turtą ir išžudyti suguloves. Asirijos kronikose neminimas toks karalius Sardanapalas, kuris turėjo gyventi VII a. pr. m. e. Ši istorija laikoma [[fikcija|fikcine]], nors gal ir atliepia kai kuriuos to meto Asirijos politinius įvykius. Tuo metu, kai Delakrua tapė pagal šį siužetą, nebuvo patvirtintų duomenų, rodančių istorijos prasimanėliškumą, todėl paveikslas priskiriamas istoriniam žanrui.

 

 

[[Kategorija:Eugène Delacroix paveikslai]]