03:28, 24 lapkričio 2020 versija taisyti Taksonomas (aptarimas \| indėlis) Botai 104 875 keitimai S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių žymėjimas ← Prieš tai darytas keitimas		10:42, 16 liepos 2021 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 245 082 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: ~~{{Šaltiniai\|nuo=2020 m. lapkričio\|neturi_nuo=2007 m. vasario}}~~ {{Infolentelė kalnai \| pavadinimas = Atlaso kalnai eilutė 17 ⟶ 16: Atlaso kalnai susiformavo [[paleogenas\|paleogeno]] pabaigoje ir [[neogenas\|neogene]]. Priklauso alpinei kalnodarai. Dažni [[žemės drebėjimas\|žemės drebėjimai]]. Sudaryti iš [[žėrutis\|žėručių]], [[mergelis\|mergelių]] yra senųjų vulkaninių uolienų. [[geležis\|Geležies]], [[švinas\|švino]], [[cinkas\|cinko]], [[kobaltas\|kobalto]] rūdų, [[fosforitai\|fosforitų]], [[nafta\|naftos]] telkiniai. Atlaso kalnai išsidriekę tarp subtropinės ir tropinės klimato juostos. Vakariniuose iš šiauriniuose šlaituose iškrenta 1000–1800 mm kritulių per metus, centrinėje dalyje – 400–600 mm, pietinėje dalyje – mažiau nei 300 mm. Atlaso ledynuose ištakas gauna [[Um ar-Rbija\|Um ar-Rbijos]], [[Šelifas\|Šelifo]] upės. 800–1200 m aukštyje auga visažalių krūmų ir medžių sąžalynai, [[akmeninis ąžuolas\|akmeninių]] ir [[kamštinis ąžuolas\|kamštinių ąžuolų]] giraitės, iki 1700 m – mišrieji miškai ([[ąžuolas\|ąžuolai]], [[klevas\|klevai]], [[atlaso kedras\|Atlaso kedrai]]), iki 2200 m – spygliuočių miškai. Sausuose centriniuose ir pietiniuose rajonuose būdinga krūminė kietalapė augalija, žolynai ([[liucerna]], [[kietis]], [[kupranugarinė žolė]] ir kt.).<ref>{{GEC}}</ref> [[Vaizdas:Gorges du dades02.jpg\|thumb\|left\|240px\|[[Dadeso tarpeklis]]]] [[Vaizdas:Atlas-Mountains-Labeled-2.jpg\|thumb\|right\|350px\|Atlaso kalnyno padėtis žemėlapyje]] {{~~Commons~~Commonscat\|Atlas Mountains~~\|no=T~~}} == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Atlaso kalnai]]

Atlaso kalnai: Skirtumas tarp puslapio versijų