Jonas Malala: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 6:
Kronikininką išgarsino jo veikalas „Chronografija“ (''Χρονογραφία'') – 18 tomų istorinių, religinių, mitologinių žinių rinkinys. Pirmieji ir paskutiniai tomai neišliko. Apima pasaulio istoriją nuo [[Senovės Egiptas|Senovės Egipto]] mitų iki [[563]] m. [[Justinianas Didysis|Justiniano]] sūnėno Marsijano žygio į Šiaurės Afriką. Jonas Malala plačiai aprašė antikinius mitus, senovės istoriją, ją lygino su Biblijos aprašymais.
„Chronografija“ buvo pagrindinis veikalas, kuriuo rėmėsi vėlesni Bizantijos istorikai, o [[927]] m. Grigorijaus atliktu vertimu į [[bažnytinė slavų kalba|bažnytinę slavų kalbą]] – slavų metraštininkai. Išliko vienintelis Malalo kronikos graikiško teksto [[Oksfordas|Oksfordo]] nuorašas, kurį [[1831]] m. [[Bona|Bonoje]] paskelbė L. Dindorfas. Yra išlikę du XV a. kronikos
[[1261]] m. Malalos kronikos slaviškoje redakcijoje rastas baltų mitologijai ir religijai labai svarbus intarpas, vadinamas [[Sovijaus mitas|Sovijaus mitu]]<ref>„Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 263–264 psl.</ref>. Senovės [[rusai]] lietuvius ir kitas [[baltai|baltų]] tautas, kurios laikėsi [[Baltų religija#Mirusiųjų deginimas|mirusiųjų deginimo]] papročio, pagal Sovijaus vardą vadinę „Sovica“. Kronikoje kalbama apie lietuvių mirusiųjų deginimo paprotį, išvardyti lietuvių dievai.
| |||