11:03, 4 gruodžio 2020 versija taisyti Taksonomas (aptarimas \| indėlis) Botai 104 875 keitimai S Pusiau automatinis tvarkymo skydelių datavimas ← Prieš tai darytas keitimas		01:21, 4 liepos 2021 versija taisyti anuliuoti Audriusa (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 12 709 keitimai Šaltinis, dalinai perrašyta kur neatitiko Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Image:ProteinStructure.jpg\|thumb\|300px\|Baltymo makromolekulės struktūra]] ~~{{Šaltiniai\|nuo=2020 m. lapkričio\|neturi_nuo=2005 m. gruodžio}}~~ '''Makromolekulė''' ({{el\|macro}} – didelis) – gigantinis [[cheminis junginys]], susidedantis iš daugsyk pasikartojančių fragmentų, panašių į tarpusavyje sujungtas mažos masės molekules. Šie fragmentai yra arba iš tiesų prieš sujungiant buvę paskiromis molekulėmis, arba bent jau iš esmės galimi taip suvokti.<ref name='glossary'>{{cite journal\|title=Glossary of basic terms in polymer science (IUPAC Recommendations 1996)\|journal=Pure and Applied Chemistry\|date=1996\|volume=68\|issue=12\|pages=2287–2311\|doi=10.1351/pac199668122287\|last1=Jenkins\|first1=A. D\|last2=Kratochvíl\|first2=P\|last3=Stepto\|first3=R. F. T\|last4=Suter\|first4=U. W}}</ref> Jei makromolekulėje vis kartojasi tik vienas fragmentas, ir šie fragmentai visur tarpusavyje sujungti vienodai, ji vadinama ''reguliariąja'' ({{en\|regular}}). Jei fragmentų daugiau nei vienas, ar jie ne visur sujungti vienodai, ji yra ''ireguliarioji''. Pavyzdžiui, tokia yra DNR makromolekulė, kuri susideda daugiausia iš keturių nukleotidų kurių seka bendru atveju nesikartoja. '''Makromolekulė''' ({{el\|macro}} – didelis) – gigantinis [[cheminis junginys]], turintis savo konkrečią ir apibrėžtą sandarą, griežtai pasikartojančią kitose tos [[molekulė]]s kopijose. Jei cheminio junginio sandara netvarkinga, sunkiai apibrėžiama ir praktiškai nepasikartojanti niekur kitur – tokie junginiai vadinami tiesiog [[polimeras\|polimerais]] (homopolimerais, kopolimerais). Kokio dydžio turi būti molekulė, kad ją būtų galima vadinti makromolekule – nėra tiksliai apibrėžta. [[Biologija\|Biologijoje]] ir [[biochemija\|biochemijoje]] makromolekule gali būti vadinama ir tarpmolekuliniais ryšiais sujungta molekulių grupė. Medžiaga, susidedanti iš daug makromolekulių, vadinama ''polimeru''. Nedidelė molekulė, tinkamomis sąlygomis gebanti polimerizuotis į tokią makromolekulę vadinama jos monomeru. Grandinė, į kurią susiungę makromolekulės monomerai, gali būti tiesi arba šakota. Makromolekulė gali turėti dvi (DNR) arba ir daugiau lygiagrečių grandinių.<ref name='glossary'/> Chemijoje makromolekulės sąvoka naudojama apibūdinti tris klases natūralių, gamtoje sutinkamų molekulių: [[DNR]] (polideoksinukleotidus), [[baltymas\|baltymus]] ([[polipetidas\|polipeptidus]]) ir [[angliavandeniai\|angliavandenius]] ([[polisacharidas\|polisacharidus]]). Būtent gyvose sistemose yra išsivystę mechanizmai, leidžiantys užtikrinti junginio tvarkingą sintezę ir vienodas bei tikslias kopijas. eilutė 9 ⟶ 12: Vienų didžiausių makromolekulių pavyzdžiai yra medienos masę sudaranti [[celiuliozė]] bei [[ligninas]]. == Šaltiniai == Makromolekulės dažnai pasižymi neįprastomis fizikinėmis savybėmis, pvz., [[skystieji kristalai]] arba [[kaučiukas]]. Kita dažna savybė yra ta, kad dauguma makromolekulių netirpsta savaime, tirpale nesant tam tikrų [[druska\|druskų]] ar [[jonas (dalelė)\|jonų]]. {{išn}} [[Kategorija:Biofizika]]

Makromolekulė: Skirtumas tarp puslapio versijų