Steponas Kairys: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Steponas Kairys''' ([[1879]] m. [[sausio 3]] d. Užunevėžiuose ([[Anykščių rajonas]]) -– [[1964]] m. [[gruodžio 16]] d. [[Bruklinas|Brukline]], [[Niujorkas|Niujorke]]; [[1996]] m. [[liepos 19]] d. perlaidotas [[Kaunas|Kaune]], [[Petrašiūnų kapinės]]e) -– [[Lietuvos nepriklausomybės aktas|Lietuvos Nepriklausomybės akto]] signataras, [[VLIK|Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto]] pirmininkas, inžinierius, politikas, profesorius.

Tikroji pavardė '''Tumasonis''', [[JAV]] -– '''J. Kaminskas'''. Slapyvardžiai: ''Viktor'', ''Marjan'', ''Dagilis'', ''Dėdė'', ''Kugis-Mugis'', ''Raulas Kemeklis'' ir kt.

[[1886]] -– [[1887]] m. mokėsi [[Kurkliai|Kurklių]] rusiškoje pradinėje mokykloje, [[1889]] -– [[1894]] m. -– [[Palanga|Palangos]] progimnazijoje, baigė ją su pagyrimu. 1894 m. įstojo į [[Šiaulių gimnazija |Šiaulių gimnaziją]], 1894 -– [[1896]] m. gyveno [[Julijonas Šalkauskis|Julijono Šalkauskio]] šeimoje, buvo jo sūnų [[Stasys Šalkauskis|Stasio]] ir [[Kazys Šalkauskis|Kazio]] repetitorium.

[[1897]] m. -– vienas iš moksleivių kuopelės, kurioje [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] mokėsi apie 20 gimnazijos mokinių, steigėjas, hektografu padaugino 40 psl. [[Kazimieras Jaunius|K. Jauniaus]] lietuvių kalbos gramatikos. [[1897]] m. [[rugpjūčio 20]] d., už dalyvavimą moksleivių maište prieš priverstinį [[provoslavai|provoslavų]] pamaldų lankymą, politinę veiklą ir atsišaukimų rašymą, pašalintas iš Šiaulių gimnazijos, bet, Vilniaus mokslo kuratoriui nepatvirtinus to pedagogų tarybos nutarimo, po metų priimtas atgal ir [[1898]] m. ją baigė.

Nuo [[1900]] m. -– [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] narys [[Vilnius|Vilniuje]]. [[1901]] m. išrinktas LSDP CK nariu, liko juo iki [[1944]] m. 1901 m. parengė medžiagą [[Darbininkų balsas|„Darbininkų Balso“]] pirmajam numeriui. [[1903]] -– [[1907]] m. parašė daugumą LSDP atsišaukimų. [[1904]] m. su [[Andrius Domaševičius|A. Domaševičium]] parašė LSDP CK manifestą, kuriame išdėstė LSDP siekį kurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę. 1904 - 19071904–1907 m. institute nesimokė, nes dirbo LSDP, be to, [[1905]] -– [[1906]] m. buvo uždaryti visi universitetai.

1905 m. VI LSDP suvažiavime jo iniciatyva partija buvo pavadinta [[Lietuvos socialdemokratų partija]]. 1904 -– [[1908]] m. parašė ir keletą prozos kūrinių. 1905 m. [[gruodžio 4]] -– 5 d. -– [[Lietuvių suvažiavimas Vilniuje|Lietuvių suvažiavimo Vilniuje]] sekretorius, išrinktas [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus Seimo]] vicepirmininku.

[[1907]] m. dalyvavo II [[Valstybės Dūma|Valstybės Dūmos]] rinkimuose, 1907 m. paskirtas LSDP frakcijos, kurioje buvo Gudavičius, Kumelis, Kupstas, [[Antanas Povylius|Povylius]] ir Stašinskas, sekretoriumi, tvarkė visą frakcijos korespondenciją, rašė kalbas. Dirbo juo iki Dūmos paleidimo 1907 m. [[birželio 17]] d. 1907 m. dalyvavo [[Rusijos socialdemokratų darbininkų partija|RSDDP]] III suvažiavime [[Londonas|Londone]], 1907 m. rugpjūčio mėn. -– LSDP suvažiavime [[Krokuva|Krokuvoje]], kur buvo sutarta dėl [[Lenkijos socialistų partija|PPS Lietuvoje]] ir LSDP susijungimo.

[[1908]] m. su pagyrimu baigė Petrapilio technologijos institutą, po to dirbo inžinieriumi [[Samara|Samaroje]], su [[Petras Vileišis|Petru Vileišiu]] statė tiltus [[Volga|Volgos]] -– Bugulmos [[geležinkelis|geležinkelyje]], dvejus metus -– Melekese, po to -– [[Kurskas|Kursko]] gubernijoje. [[1912]] -– [[1916]] m. Vilniuje dirbo savivaldybės vandentiekio ir kanalizacijos skyriuje, [[1914]] -– 1916 m. -– skyriaus vyr. inžinieriumi, parengė projektą ir vadovavo vandentiekio ir kanalizacijos tiesimo darbams, pirmasis pradėjo kanalo statybą Didžiojoje gatvėje.

1916 m. [[birželio 10]] d. pasirašė du memorandumus generolui Liudendorfui apie lietuvių tautinės minties plėtojimą ir apie lietuvių siekius. 1916 m. [[birželio 30]] d. -– [[liepos 4]] d. dalyvavo Rusijos pavergtųjų tautų kongrese [[Lozana|Lozanoje]], kur buvo nutarta siekti Lietuvos nepriklausomybės. [[1917]] m. [[rugpjūčio 18]] -– 22 d. -– [[Vilniaus konferencija|Vilniaus konferencijos]] organizatorius, joje išrinktas [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybos]] vicepirmininku.

1917 m. [[spalio 2]] -– 10 d. su kitais Lietuvos Tarybos nariais dalyvavo lietuvių konferencijoje [[Bernas|Berne]], grįždamas iš [[Šveicarija|Šveicarijos]], [[Berlynas|Berlyne]] lankėsi Reichstage, o 1917 m. [[gruodžio 1]] d. su Vokietijos užsienio reikalų ministru pasirašė protokolą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sąlygų. Todėl, kai Lietuvos Taryboje iškilo vokiečių brukamų konvencijų klausimas, su [[Mykolas Biržiška|Mykolu Biržiška]], [[Stanislovas Narutavičius|Stanislovu Narutavičium]] ir [[Jonas Vileišis|Jonu Vileišiu]], gindami Lietuvos nepriklausomybės siekį, pasitraukė iš Tarybos. Tarybai atsisakius 1917 m. [[gruodžio 11]] d. vokiečiams duotų pažadų, visi grįžo į Tarybą ir pasirašė [[1918]] m. [[Lietuvos nepriklausomybės aktas|Vasario 16-osios aktą]]. Kai Lietuvos Taryba 1918 m. [[liepos 11]] d. nutarė Urachą kviesti Lietuvos karaliumi, S. Kairys iš jos visiškai pasitraukė.

1917 -– [[1919]] m. -– [[Darbo balsas|„Darbo balso“]], 1919 -– [[1928]] m. -– „[[Socialdemokratas|Socialdemokrato]]“ redaktorius. 1918 m. pabaigoje steigė savivaldybes [[Utenos apskritis|Utenos apskrityje]], buvo išrinktas apskrities tarybos pirmininku, apskritį užėmus [[rusai|rusams]], pasitraukė į Kauną.

1919 m. -– tiekimo ir maitinimo ministras. [[1920]] -– [[1927]] m. -– visų [[Seimas|Seimų]] narys. [[1926]] m. 05-12 -– Seimo vicepirmininkas. 1926 m. [[gruodžio 17]] d. valstybės perversmo metu suimtas, laikytas Generaliniame štabe, kur, balsuojant dėl M. Sleževičiaus vyriausybės atstatydinimo, vienintelis balsavo prieš.

Nuo [[1922]] m. -– Socialistinio darbininkų internacionalo Vykdomojo komiteto narys. [[1923]] [[gegužės 21]] -– 25 d. dalyvavo socialistinių partijų kongrese [[Hamburgas|Hamburge]], kur atsikūrė [[Darbininkų Internacionalas]]. LSDP tapo šios organizacijos nare. [[1930]] m. dalyvavo SI kongrese [[Viena|Vienoje]]. [[1931]] m. su [[Antanas Žvironas|A. Žvironu]] parengė naują LSDP programą, kurią už pagrindą priėmė XIII suvažiavimas.

1923 -– [[1938]] m. -– Kauno miesto savivaldybės kanalizacijos ir vandentiekio skyriaus vedėjas. Pusmetį dirbo Davydo Grovės firmoje Berlyne. Jis parengė Kauno vandentiekio ir kanalizacijos projektą bei finansinį planą, kaip išvengti užsienio paskolų ir koncesijų, nuostolingų gyventojams. Buvo parengęs projektus ir [[Šančiai|Šančiams]] bei [[Žaliakalnis|Žaliakalniui]]. Be to, paruošė vandentiekio ir kanalizacijos projektą [[Šiauliai|Šiauliams]], buvo ekspertas rengiant projektus [[Marijampolė|Marijampolei]], [[Vilkaviškis|Vilkaviškiui]], [[Panevėžys|Panevėžiui]].

1923 -– [[1943]] m. -– [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] dėstytojas, nuo [[1939]] m. -– profesorius, [[1941]] -– 1943 m. -– universiteto technikos fakulteto dekanas, 1940 m. už sanitarinių įrenginių statybą suteiktas VDU garbės daktaro vardas.

1943 m. [[kovo 15]] d. -– [[1945]] m. -– [[Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas|VLIK'o]] pirmininkas. 1943 m. vokiečių okupacinės valdžios tris dienas kalintas su kitais Vytauto Didžiojo universiteto senato nariais už draudimą studentus imti į [[Trečiasis Reichas|Reicho]] darbo tarnybą.