Magdeburgo teisė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pirmasis Lietuvos miestas, kuriam buvo suteiktos Magdeburgo teisės buvo [[Vilnius]]. Jam šią privilegiją Lietuvos krikšto proga, remiantis Krokuvos teisių pavyzdžiu, suteikė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila [[1387]] m. kovo 22 d. Privilegijoje lakoniškai apibūdinama miesto autonomija (minimas [[Vilniaus seniūnas]]), skelbiamas reikalavimas miestiečiams savo lėšomis saugoti Vilniaus pilį tol, kol miestas nebus apjuostas mūrine siena.<ref name="LT istorija 4 tomas"/>

''"Vladislovas, Dievo malone Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Rusios tėvonis, [...] visai minėto Vilniaus miesto bendruomenei karališkos didenybės galia duodame ir suteikiame vokišką teisę, kuri vadinama Magdeburgo [...]. Vis dėl to, tie miestiečiai ir gyventojai, ir visa minėto mūsų Vilniaus miesto bendruomenė turės, kaip įprasta, ištikimai klausyti visų teisėto ir gerbtino mūsų Volniaus miesto seniūno, kuris tuo metu nus, nurodymų. Taip pat pagal paprotį, kurio nuo senų laikų iki šiol laikomasi, tegul savo lėšomis saugo mūsų pilį Vilniuje tol, kol daug kartų minėtas mūsų Vilnius bus iš visų pusių apjuostas mūrine siena [...]"''<ref name="LT istorija 4 tomas"/>

Valdant Jogailai ir Vytautui [[LDK]] tokias teises gavo [[Kaunas]] ([[1408]] m.), [[Trakai]] ([[1409]] m.), [[Brestas]] ([[1390]] m.), [[Gardinas]] (ribotos apie [[1391]] m., pilnos [[1496]] m.). Vėliau Magdeburgo teisės suteiktos ir kitiems miestams ir [[miestelis|miesteliams]].<ref name="LT istorija 4 tomas"/>