Norikas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Noriko gyventojai buvo [[ilyrai]] valdomi įvairių [[keltai|keltų]] genčių, kurių svarbiausia vadinosi ''taurisci'', romėnų pervadinta į ''norici'' (norikai) pagal jų sostinę ''Noreia'' (nežinoma, kur ji buvo). Vėliau sostine tapo ''Virunum'', miestas prie Magdalenos kalno. Noriko gyventojai buvo karingi, užsiiminėjo daugiausia [[žemdirbystė|žemdirbyste]]. Norikas buvo pietinis keltų atramos punktas iš kurio buvo vykdomi Italijospuldinėdavo puldinėjimaiItaliją. Pagal radinius prie [[Halštatas|Halštato]] miesto Norike pavadinta keltų [[geležies amžius|geležies amžiaus]] [[Halštato kultūra]]. Norike buvo randama geležies [[geležies rūda]], kurią vietiniai gyventojai mokėjo apdirbtiperdirbti.

[[16 m. pr. m. e.]] Noriko keltai kartu su Panonijos gyventojais įsiveržė į [[Istrija|Istriją]], kur buvo sumušti Ilyrijos prokonsulo [[Publijus Silijus|Publijaus Silijaus]] (''Publius Silius''). Netrukus po to Norikas buvo [[aneksija|aneksuotas]], tačiau ne tiesiogiai integruotas į Romos imperiją kaip provincija, o tapo autonomine karalyste (''regnum Noricum''). Ją kontroliavo imperijos [[prokuratorius]]. [[Markas Antonijus|Marko Antonijaus]] valdymo metu Norike įkurdintas legionas ir legiono vadas tapo provincijos valdytoju. 40 m. karalystė buvo galutinai integruota į Romos imperiją valdant [[Klaudijus I|Klaudijui I-ajam]], kaip [[imperijos provincija]] su sostine ''Virunum'', šalia [[Klagenfurtas|Klagenfurto]].

Norike apsigyveno [[romėnai]] ir norikai buvo romanizuoti. Žlugus Romos imperijai dalyje provincijos apsigyvenę [[slavai]] ir [[avarai]] sukūrė pirmąją slavų valstybę, vadinamąją Karantaniją. Maždaug šimtą metų vėliau visa teritorija pateko į Bavarijos įtaką.