Paupinis jonpapartis: Skirtumas tarp puslapio versijų

614 baitų pašalinta ,  prieš 5 mėnesius
informacijos patikslinimas, šaltiniai
(informacijos patikslinimas, šaltiniai)
[[Vaizdas:Illustration_Matteuccia_struthiopteris0.jpg|thumb|left|200px|Paupinio jonpaparčio požymių piešinys iš knygos ''Flora von Deutschland, Österreich und der Schweiz'', 1885]]
 
'''Paupinis jonpapartis''' (''Matteuccia struthiopteris'') – [[šertvūnai|šertvūnų]] (''Polypodiophyta'') augalas. [[Graikų kalba|Graikiškai]] ''stroytos'', ''struthion'' – [[varnėnas]], [[strutis]], kadangi sporifikuojantieji lapai panašūs į stručio [[plunksna]]s. Lietuvoje apyretis papartis, sudarantis nemenkus sąžalynus miško [[Upė|upelių]] pakraščiuose ir jų slėniuose, šaltiniuotuose miškuose, daubose. Taip pat yra įveistas parkuose, soduose, kapinėse.<ref name=":0">Minkevičius. A. LTSR flora, 1 t., Vilnius, 1959.</ref> Labai aukšti paupiniai jonpaparčiai auga [[Švenčionėlių miškų urėdija|Švenčionėlių miško urėdijos]] [[Švenčionių girininkija|Švenčionių girininkijoje]] - prie miško upelių auga iki 2 m aukščio<ref>[http://www.zurnalasmiskai.lt/assets/files/Gamtos_Lobiai1206_m.pdf] Žurnalo „Miškai“ priedas „Gamtos lobiai“, 2012 birželis, 26 psl.</ref>.
 
== Paplitimas ==
Rūšis mėgsta gerai aeruojamus pilkus ir rudus miško dirvožemius, kuriuose yra daug nuolatinės drėgmės, susijusios su dirvožemio ir grunto vandeniu. Matteuccia struthiopteris auga sąžalynais, sudaro krūmynus. Jis plačiai paplitęs drėgnuose Pietų Sibiro regionuose, taip pat auga [[Žemė]]s [[Šiaurės pusrutulis|šiaurės pusrutulio]] [[Vidutinių platumų klimatas|vidutinių platumų klimato]] regionuose - [[Rytų Europa|Rytų]] ir [[Šiaurės Europa|Šiaurės Europoje]], [[Šiaurės Azija|Šiaurės Azijoje]] (''[[Sibiras]] ir [[Rusija|Rusijos]] [[Rytų Azija|Tolimieji Rytai]]'') ir [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] [[Žemynas|žemyno]] šiaurinėje dalyje.
 
=== Paplitimas ir augavietės Lietuvoje ===
Savaime paplitę [[Lietuva|Lietuvoje]]. Mėgsta augti pavėsyje ir derlingame [[Dirvožemis|dirvožemyje]]. Auga [[Miškas|miškuose]], miško [[Upė|upelių]] pakraščiuose ir jų slėniuose, šaltiniuotuose miškuose, daubose.
 
== Požymiai ==
[[Augalas]] nuo 30 cm iki 1-2 m aukščio. Stiebas trumpas, status, juodas, beveik požeminis, leidžia požemines atžalas. Vegetatyviniai lapai trumpakočiai; lakštas šviesiai žalias, pailgas, staigiai nusmailėjusia viršūne ir palaipsniui siaurėjančiu pagrindu, plunksniškas, su 30-70 porų šoninių segmentų. Šie lapai išsidėstę ratu ir sudaro piltuvo pavidalo puokštę. Rugpjūčio mėnesį formuoja sporifikuojančius lapus, kurie subrendę paruduoja.<ref name=":0" />
[[Augalas]] nuo 30 cm iki 1-2 m aukščio, sporifikuojantieji lapai iki 20–35 cm pločio. Labai aukšti paupiniai jonpaparčiai auga [[Švenčionėlių miškų urėdija|Švenčionėlių miško urėdijos]] [[Švenčionių girininkija|Švenčionių girininkijoje]] - prie miško upelių auga iki 2 m aukščio<ref>[http://www.zurnalasmiskai.lt/assets/files/Gamtos_Lobiai1206_m.pdf] Žurnalo „Miškai“ priedas „Gamtos lobiai“, 2012 birželis, 26 psl.</ref>.
 
Požeminis [[stiebas]] trumpas, juodas, nedaug išlenda virš žemės. Pavasarį stiebas gali būti padengtas labai trumpais baltais plaukais, kurie paprastai neišlieka. Vegetatyviniai [[lapas|lapai]] trumpakočiai, lakštas šviesiai žalias, tačiau subrendęs paruduoja. Lapas vieną kartą sudėtinis, lapeliai giliai skiautėti, padalyti beveik iki vidurio. Pagal kontūrą lapo ašmenys plačiausi viduryje, ties galu sparčiai siaurėja, palaipsniui siaurėja ir iki pagrindo, beveik iki pat žemės (forma panaši į stručio plunksną). Lapo vidurio briauna gali būti padengta įvairiais trumpais plaukeliais, taip pat jie yra gana jautrūs šalčiui, tad lapai žūva per pirmuosius šalčius. Lapų gyslos tiesios, ne šakotos, su ševroniniu raštu, geriausiai matomu apatinėje pusėje. Lapai išsidėstę ratu ir sudaro piltuvo pavidalo puokštę, iš kurios centro išauga sporifikuojantieji lapai. Tai gražus augalas, mėgiamas auginti net ir sodybose.
 
== Dauginimasis ==
 
Matteuccia struthiopteris brandinamos sporos gali sudygti per kelias dienas po subrendimo, tačiau augalas turi prisitaikymų, kurie padeda apsaugoti sporas nuo išsisklaidymo tik subrendus: sporofilai formuojasi vėlai vasarą, specifinė lapkočio pakraščių forma neleidžia sporangėms lengvai atsiverti. Tai reiškia, jog paupinis jonpapartis sporifikuoja birželio mėnesį, o sporas barsto tik sekantį pavasarį.<ref>[2] https://peerj.com/preprints/27302.pdf</ref>
 
== Paplitimas ==
Rūšis mėgsta gerai aeruojamus pilkus ir rudus miško dirvožemius, kuriuose yra daug nuolatinės drėgmės, susijusios su dirvožemioaukštu irgruntinio gruntovandens vandeniulygiu. MatteucciaPlačiai struthiopterispaplitęs augabeveik sąžalynaisvisoje Europoje, sudaro krūmynus. Jis plačiai paplitęs drėgnuose Pietų Sibiro regionuose, taip pat auga [[Žemė]]s [[Šiaurės pusrutulis|šiaurės pusrutulio]] [[Vidutinių platumų klimatas|vidutinių platumų klimato]] regionuose - [[Rytų Europa|Rytų]] ir [[Šiaurės Europa|Šiaurės Europoje]], [[Šiaurės Azija|Šiaurės Azijoje]] (''[[Sibiras]] ir [[Rusija|Rusijos]] [[Rytų Azija|Tolimieji Rytai]]'') ir [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] [[Žemynas|žemyno]] šiaurinėje dalyje.<ref name=":0" />
 
== Šaltiniai ==
208

pakeitimai