23:34, 12 gruodžio 2020 versija taisyti Taksonomas (aptarimas \| indėlis) Botai 104 875 keitimai S Pusiau automatinis mokslinių pavadinimų tvarkymas biologijos straipsniuose ← Prieš tai darytas keitimas		15:37, 30 gegužės 2021 versija taisyti anuliuoti Gabreee99 (aptarimas \| indėlis) 1 keitimas Nėra keitimo santraukos Žyma: Vizualus redagavimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{Šaltiniai\|nuo=2020 m. lapkričio\|neturi_nuo=2006 m. lapkričio}} == Denstetijiniai == {{Taxobox_pradžia \| color = lightgreen \| name = Dennstaedtiaceae}} {{Taxobox_paveiksliukas \| image = [[Vaizdas:DSCN0229 resize resize.JPG\|260px\|Didžialapis šakys (''Pteridium aquilinum'')]] \| caption = Didžialapis šakys (''Pteridium aquilinum'')}} eilutė 9 ⟶ 11: {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} ''' Denstetijiniai''' (''Dennstaedtiaceae'') – [[šertvūnai\|šertvūnų]] (''Polypodiophyta'') skyriaus [[šertvainiai\|šertvainių]] (''Polypodiopsida'') klasės [[augalas\|augalų]] šeima. Priklauso sporinių [[induočiai\|induočių]] grupei. Šią šeimą sudaro 10 genčių, turinčių apie 240 žinomų rūšių, <ref>Christenhusz, M. J. M.; Byng, J. W. (2016). "The number of known plants species in the world and its annual increase". ''Phytotaxa''. Magnolia Press. '''261''' (3): 201–217. </ref> įskaitant vieną iš labiausiai paplitusių paparčių pasaulyje ''Pteridium aquilinum.'' Lietuvoje paplitusi tik viena gentis – [[šakys]] ''(Pteridium),'' kurios atstovas [[didžialapis šakys]] ''(Pteridium aquilinum)'' yra bene didžiausias papartis Lietuvoje, auga miškuose, pamiškėse, proskynose, labai dažnas. == Morfologija == Šakniastiebiai driekiasi paviršiniame dirvožemio sluoksnyje. Būdingi stambūs, sudėtingos sandaros telominės kilmės lapai, sudaryti iš lapkočio ir lapalakščio. Lapalakštis plunksniškai suskaldytas. Denstetijiniai yra izosporiniai augalai. Šių augalų sporangės susitelkusios į sorus, kurie susidaro apatinėse lapalakščių pusėse. Sorai susidaro ant gyslų šoninių atsišakoijimų, būna padengti induzijomis. Iš [[Sporofitas\|sporofito]] sporangėse subrandintų [[Spora\|sporų]] be jokio ramybės laikotarpio išauga smulkūs, dvilyčiai, trumpaamžiai, autotrofiniai polaiškiai ([[Gametofitas\|gametofitai]]). Juose susidaro anteridžiai ir archegonės, įvyksta apvaisinimas ir vėl susidaro sporofitas. Sporos dygsta šviesoje. Prie dirvožemio ar kito substrato polaiškiai tvirtinasi jų apatinėse pusėse esančiais [[Rizoidas\|rizoidais]].<ref name=":0">Naujalis, J. R., et. al. (2009). "Botanikos praktikos darbai. Archegoniniai ir žiediniai augalai". Vilniaus universiteto leidykla. 99 </ref> == Anatomija == Šakniasiebiai dažniausiai sifonoseliniai arba protosteliniai su vidine floema, retesnė – diktiostelė. <ref>Kramer, K. U. (1990). Dennstaedtiaceae. The Families and Genera of Vascular Plants: Pteridophytes and Gymnosperms. K. Kubitzki, K. U. Kramer and P. S. Green. New York, Springer-Verlag. 1: 81-94</ref> Sporangės, sutelktos soruose, kilusios iš vienos lapo epidermio ląstelės (tokių sporangių vienasluoksnė ląstelė visada su žiedo pavidalo skiautere, kurią sudaro ląstelės, specializuotos atidaryti sporangę subrendusioms sporoms). Sporangės sienelė vienasluoksnė.<ref name=":0" /> == Paplitimas == Kosmopolitinė šeima – paplitusi visame pasaulyje. Auga ant uolų ar akmenų (epilitiniai) arba kartais kitos augmenijos (epifitiniai).<ref>Smith, A. R., K. M. Pryer, et al. (2006). "A classification for extant ferns." Taxon 55(3): 705-731</ref> == Šaltiniai == * Gentis. [[Šakys]] (''Pteridium'') <references /> ** Rūšis. [[Didžialapis šakys]] (''Pteridium aquilinum'') {{Commons\|Category:Dennstaedtiaceae\|no=T}}

Denstetijiniai: Skirtumas tarp puslapio versijų