Denstetijiniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 484 pridėti baitai ,  prieš 4 mėnesius
nėra keitimo aprašymo
S (Pusiau automatinis mokslinių pavadinimų tvarkymas biologijos straipsniuose)
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2006 m. lapkričio}}
 
== Denstetijiniai ==
{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Dennstaedtiaceae}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:DSCN0229 resize resize.JPG|260px|Didžialapis šakys (''Pteridium aquilinum'')]] | caption = Didžialapis šakys (''Pteridium aquilinum'')}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
''' Denstetijiniai''' (''Dennstaedtiaceae'') – [[šertvūnai|šertvūnų]] (''Polypodiophyta'') skyriaus [[šertvainiai|šertvainių]] (''Polypodiopsida'') klasės [[augalas|augalų]] šeima. Priklauso sporinių [[induočiai|induočių]] grupei. Šią šeimą sudaro 10 genčių, turinčių apie 240 žinomų rūšių, <ref>Christenhusz, M. J. M.; Byng, J. W. (2016). "The number of known plants species in the world and its annual increase". ''Phytotaxa''. Magnolia Press. '''261''' (3): 201–217. </ref> įskaitant vieną iš labiausiai paplitusių paparčių pasaulyje ''Pteridium aquilinum.'' Lietuvoje paplitusi tik viena gentis – [[šakys]] ''(Pteridium),'' kurios atstovas [[didžialapis šakys]] ''(Pteridium aquilinum)'' yra bene didžiausias papartis Lietuvoje, auga miškuose, pamiškėse, proskynose, labai dažnas.
 
== Morfologija ==
Šakniastiebiai driekiasi paviršiniame dirvožemio sluoksnyje. Būdingi stambūs, sudėtingos sandaros telominės kilmės lapai, sudaryti iš lapkočio ir lapalakščio. Lapalakštis plunksniškai suskaldytas.
 
Denstetijiniai yra izosporiniai augalai. Šių augalų sporangės susitelkusios į sorus, kurie susidaro apatinėse lapalakščių pusėse. Sorai susidaro ant gyslų šoninių atsišakoijimų, būna padengti induzijomis. Iš [[Sporofitas|sporofito]] sporangėse subrandintų [[Spora|sporų]] be jokio ramybės laikotarpio išauga smulkūs, dvilyčiai, trumpaamžiai, autotrofiniai polaiškiai ([[Gametofitas|gametofitai]]). Juose susidaro anteridžiai ir archegonės, įvyksta apvaisinimas ir vėl susidaro sporofitas. Sporos dygsta šviesoje. Prie dirvožemio ar kito substrato polaiškiai tvirtinasi jų apatinėse pusėse esančiais [[Rizoidas|rizoidais]].<ref name=":0">Naujalis, J. R., et. al. (2009).  "Botanikos praktikos darbai. Archegoniniai ir žiediniai augalai". Vilniaus universiteto leidykla. 99 </ref>
 
== Anatomija ==
Šakniasiebiai dažniausiai sifonoseliniai arba protosteliniai su vidine floema, retesnė – diktiostelė. <ref>Kramer, K. U. (1990). Dennstaedtiaceae. The Families and Genera of Vascular Plants: Pteridophytes and Gymnosperms. K. Kubitzki, K. U. Kramer and P. S. Green. New York, Springer-Verlag. 1: 81-94</ref> Sporangės, sutelktos soruose, kilusios iš vienos lapo epidermio ląstelės (tokių sporangių vienasluoksnė ląstelė visada su žiedo pavidalo skiautere, kurią sudaro ląstelės, specializuotos atidaryti sporangę subrendusioms sporoms). Sporangės sienelė vienasluoksnė.<ref name=":0" />
 
== Paplitimas ==
Kosmopolitinė šeima – paplitusi visame pasaulyje. Auga ant uolų ar akmenų (epilitiniai) arba kartais kitos augmenijos (epifitiniai).<ref>Smith, A. R., K. M. Pryer, et al. (2006). "A classification for extant ferns." Taxon 55(3): 705-731</ref>
 
== Šaltiniai ==
* Gentis. [[Šakys]] (''Pteridium'')
<references />
** Rūšis. [[Didžialapis šakys]] (''Pteridium aquilinum'')
{{Commons|Category:Dennstaedtiaceae|no=T}}
 
1

pakeitimas