|
[[Vaizdas:Hammer and Sickle - Kerala.jpg|thumb|200px|Paminklas Indijos komunistams]]
'''Komunizmas''' (iš {{lot|communis}} 'bendras') – [[marksizmas|marksistinėje]] teorijoje – visuomeninė-ekonominė [[santvarka]], pagrįsta visuomenine gamybos priemonių [[nuosavybė|nuosavybe]], turėsianti pakeisti [[kapitalizmas|kapitalizmą]]. Šiuo vardu taip pat vadinamas mokymas apie komunistinės santvarkos įtvirtinimo sąlygas <ref name="'principai"'>Pasak Engelso, „komunizmas yra mokslas apie proletariato išsivadavimo sąlygas“. F.Engelsas. Komunizmo principai. 1-asis klausimas. [http://marksistai.lt/kurinys/Frydrichas-Engelsas-Komunizmo-principai]</ref>.
Ši santvarka turėtų pasižymėti tuo, kad:
* Nebėra [[susvetimėjimas|susvetimėjimo]] tarp žmonių;
* Nebėra žmogaus susvetimėjimo su darbu ir darbo vaisiais;
* Visos visuomenės tobulėjimo sąlyga tampa kiekvieno visuomenės nario kaip individo tobulėjimas<ref name="'manifestas"'>K. Marksas, F.Engelsas. Komunistų partijos manifestas [http://marksistai.lt/kurinys/K-Marksas-F-Engelsas-Komunistu-partijos-manifestas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121024073117/http://marksistai.lt/kurinys/K-Marksas-F-Engelsas-Komunistu-partijos-manifestas |date=2012-10-24 }}</ref>;
* Žmogus išreiškia save kaip žmogų, kaip rūšinę būtybę <ref name="'frommas"'>Erichas Fromas. „Karlo Marxo žmogaus samprata“, skyrius „Susvetimėjimas“ [http://marksistai.lt/skaityti/erichas-fromas-susvetimejimas]{{Neveikianti nuoroda|date=vasario 2021 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>.
* Įgyvendinamas gėrybių paskirstymo principas „iš kiekvieno – pagal galimybes, kiekvienam – pagal poreikius“<ref name="'programa"'>K. Marx. „Gotos programos kritika“ [http://marksistai.lt/kurinys/Karlas-Marksas-Gotos-programos-kritika]</ref>.
* Nebėra nacijų, tautybių, kadangi jos natūraliai išnyksta, egzistuoja viena pasaulinė kultūra. Tradicinę [[patriarchatas|patriarchalinę]] šeimą keičia naujo tipo šeimyna, kurioje nebelieka ekonominių santykių.
Šios būsenos bruožai išvedami iš dabartinės būsenos – kapitalizmo – analizės (pateikiamos, visų pirma, Markso „1844 metų filosofiniuose-ekonominiuose rankraščiuose“ ir „Kapitale“) ir įžvalgos, kur link jis vystosi. Iki šiol nei vienoje valstybėje komunizmas nebuvo suformuotas ir praktiškai nei viena egzistavusi valstybė nesiskelbė esanti „komunistinė“. [[TSRS]], [[Kinija|Kinijos]] ar kitos šalys Rytuose buvo vadinamos „komunistinėmis“ todėl, kad valdžią tose šalyse turėjo partijos, vadinančios save „komunistinėmis“. Tačiau toks valstybių apibūdinimas nesutapo nei su komunizmo teorija, nei su tų šalių vidaus politika ir oficialiu santvarkos pavadinimu.<ref name="'komunizmas"'>Vadinamųjų „komunistinio bloko valstybių“ konstitucijose buvo daugiausia įrašyti tik tai, kad jos socialistinės, kai kurios nevadino savęs ir socialistinėmis. Komunizmas jose buvo siekiamybė, o ne esanti būsena.</ref> Išsireiškimas „komunistinė valstybė“ yra contradictio in terminis.
== Idėjos raida ==
Šios šalies valdžia oficialiai, pagal [[konstitucija|konstituciją]], priklausė taryboms, neoficialiai, vyravo vienpartinė (nomenklatūros) diktatūra. Valdžia rėmėsi centralizuotu rinkos planavimu ir valstybine turto nuosavybe. Daugelio komunistinių judėjimų atstovai, pvz., [[trockizmas|trockistai]] teigė, jog sovietų politinė santvarka prieštaravo [[marksizmas|marksizmui]] bei [[leninizmas|leninizmui]], todėl teigė, jog SSRS [[socializmas]] niekada sukurtas nebuvo. Pati [[SSKP]] teigė sukūrusi socializmą ir „statanti“ (kurianti) tikrąjį komunizmą.
SSRS politika buvo paremta vadinamu [[marksizmas-leninizmas|marksizmu-leninizmu]], tai yra marksizmas su Lenino bei jo sekėjų interpretacijomis. Kritikai skirtingais SSRS laikotarpiais vedamą ideologinę politiką vadino [[stalinizmas|stalinizmu]] ar sovietiniu komunizmu<ref name=":0">Sovietų Sąjunga pati teigė sukūrusi tik socializmą kurio pagrindinis principas ne toks pats. Ši valstybė neteigė sukūrusi komunizmą.</ref>.
=== Kinija ===
Būta ir atvejų, kai su komunomis tiesiog susidorodavo valstybinė valdžia.
Ilgalaikės komunos yra Izraelio [[kibucas|kibucai]].
ghaghadsgha kghk a gahjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjdf hgaakjh
== Komunizmo kritika ==
Dažnai antikomunistai socializmą kritikuoja kaip autoritarinį, [[totalitarizmas|totalitarinį]] ir antidemokratinį režimą, neteisingai suvokdami proletariato diktatūros esmę ir sutapatindami ją su [[Autoritarizmas|autoritarine diktatūra]]. Komunizmo, kaip totalitarinio režimo suvokimas susiformavo vakaruose stalinizmo laikotarpiu, kas taip pat atspindi tik vienos komunistų srovės, stalinistų, pozicijas.
Utopiniuose romanuose kartais aprašoma kokia nors nuošali sala kur tremiami visi norintys gyventi kitaip<ref name=":1">J.Jefremovas (1960). Andromedos ūkas (utopinis romanas)</ref>, [[Tommaso Campanella]] net mini nevykusių individų savižudybes dėl visuomenės spaudimo<ref name=":2">Tommaso Campanella (1602). Saulės miestas (utopinis romanas)</ref>. Taigi nors Marksas bei Engelsas teigia jog sukūrus komunizmą diktatūra nebebūtų reikalinga, net šalininkai kai kada mano jog greičiausiai tebeegzistuotų kokia tai prievartos sistema, kad ir ribotai taikoma.
=== Ekonominis efektyvumas ===
Kai kurie ekonomistai abejoja ar be rinkos ir kainų įmanoma efektyviai nuspręsti kiek ir ko gaminti<ref name="Mises">{{cite book
Kai kurie ekonomistai abejoja ar be rinkos ir kainų įmanoma efektyviai nuspręsti kiek ir ko gaminti<ref name="Mises">{{cite book|title=Economic calculation in the Socialist Commonwealth|accessdate=2008-09-08|last=Von Mises|first=Ludwig|authorlink=Ludwig von Mises|year=1990|format=PDF|publisher=Ludwig von Mises Institute|url=http://mises.org/pdf/econcalc.pdf}}</ref><ref name="hayek">F. A. Hayek, (1935), „The Nature and History of the Problem“ and "The Present State of the Debate, " om in F. A. Hayek, ed. ''Collectivist Economic Planning'', pp. 1–40, 201–43.</ref> mano jog tokioje santvarkoje technologinė pažanga bus lėta ar jos ir visai nebus,<ref name="milton">Milton Friedman. ''We have Socialism Q.E.D.'', Op-Ed in New York Times December 31, 1989 [http://www.sangam.org/taraki/articles/2006/11-25_Friedman_MGR.php?uid=2075 On Milton Friedman, MGR & Annaism] {{Webarchive|url=https://www.webcitation.org/60XT8qjcV?url=http://www.sangam.org/taraki/articles/2006/11-25_Friedman_MGR.php?uid=2075|date=2011-07-29}}</ref>, mažės žmonių iniciatyva,<ref name=":3">Zoltan J. Acs & Bernard Young. ''Small and Medium-Sized Enterprises in the Global Economy. University of Michigan Press, page 47, 1999.''</ref><ref name=":4">Mill, John Stuart. ''The Principles of Political Economy'', Book IV, Chapter 7.</ref><ref name=":5">John Kenneth Galbraith, ''The Good Society: The Humane Agenda,'' (Boston, MA: Houghton Mifflin Co., 1996), 59–60."</ref> galimas ekonomikos smukimas,<ref name=":6">Hans-Hermann Hoppe. A Theory of Socialism and Capitalism http://www.mises.org/etexts/Soc&Cap.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081216212917/http://www.mises.org/etexts/Soc%26Cap.pdf|date=2008-12-16}}.</ref><ref name=":7">[[Ludwig von Mises]], ''Socialism (book)|Socialism: An Economic and Sociological Analysis'', Indianapolis, IN: Liberty Fund, Inc.. 1981, trans. J. Kahane, IV.30.21</ref>. Abejojama ir ar tokia santvarka apskritai galima<ref name="Mises" /><ref name="hayek" /><ref name="milton" /> ir ar jos socialiniai bei politiniai efektai būtų teigiami.<ref name=":8">F.A. Hayek. ''[http://www.mises.org/etexts/hayekintellectuals.pdf The Intellectuals and Socialism]''. (1949).</ref><ref name=":9">Alan O. Ebenstein. ''Friedrich Hayek: A Biography.'' (2003). University of Chicago Press. ISBN 978-0-226-18150-9 p.137</ref><ref name=":10">{{Cite book|author=Friedrich Hayek|title=The Road to Serfdom|url=https://archive.org/details/dli.ministry.22087|publisher=University Of Chicago Press|year=1944|isbn=978-0-226-32061-8}}</ref><ref name=":11">{{Cite book|author=Bellamy, Richard|title=The Cambridge History of Twentieth-Century Political Thought|url=https://archive.org/details/cambridgehistory00ball|publisher=Cambridge University Press|year=2003|isbn=978-0-521-56354-3|page=[https://archive.org/details/cambridgehistory00ball/page/60 60]}}</ref>. Komunizmo šalininkai atsako jog vienas planuotojas, vienas šeimininkas bei stambūs ūkio bei gamybos vienetai kur galima taikyti dideles mašinas irgi turi privalumų kurie padėtų tokiai santvarkai būti efektyvesnei.
|title= Economic calculation in the Socialist Commonwealth
|accessdate=2008-09-08
|last= Von Mises
|first= Ludwig
|authorlink= Ludwig von Mises
|year= 1990
|format= PDF
|publisher= Ludwig von Mises Institute
|url= http://mises.org/pdf/econcalc.pdf
}}</ref><ref name="hayek">F. A. Hayek, (1935), „The Nature and History of the Problem“ and "The Present State of the Debate, " om in F. A. Hayek, ed. ''Collectivist Economic Planning'', pp. 1–40, 201–43.</ref> mano jog tokioje santvarkoje technologinė pažanga bus lėta ar jos ir visai nebus,<ref name="milton">Milton Friedman. ''We have Socialism Q.E.D.'', Op-Ed in New York Times December 31, 1989 [http://www.sangam.org/taraki/articles/2006/11-25_Friedman_MGR.php?uid=2075 On Milton Friedman, MGR & Annaism] {{Webarchive|url=https://www.webcitation.org/60XT8qjcV?url=http://www.sangam.org/taraki/articles/2006/11-25_Friedman_MGR.php?uid=2075 |date=2011-07-29 }}</ref>, mažės žmonių iniciatyva,<ref>Zoltan J. Acs & Bernard Young. ''Small and Medium-Sized Enterprises in the Global Economy. University of Michigan Press, page 47, 1999.</ref><ref>Mill, John Stuart. ''The Principles of Political Economy'', Book IV, Chapter 7.</ref><ref>John Kenneth Galbraith, ''The Good Society: The Humane Agenda,'' (Boston, MA: Houghton Mifflin Co., 1996), 59–60."</ref> galimas ekonomikos smukimas,<ref>Hans-Hermann Hoppe. A Theory of Socialism and Capitalism http://www.mises.org/etexts/Soc&Cap.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081216212917/http://www.mises.org/etexts/Soc%26Cap.pdf |date=2008-12-16 }}.</ref><ref>[[Ludwig von Mises]], ''Socialism (book)|Socialism: An Economic and Sociological Analysis'', Indianapolis, IN: Liberty Fund, Inc.. 1981, trans. J. Kahane, IV.30.21</ref>. Abejojama ir ar tokia santvarka apskritai galima<ref name="Mises" /><ref name="hayek" /><ref name="milton" /> ir ar jos socialiniai bei politiniai efektai būtų teigiami.<ref>F.A. Hayek. ''[http://www.mises.org/etexts/hayekintellectuals.pdf The Intellectuals and Socialism]''. (1949).</ref><ref>Alan O. Ebenstein. ''Friedrich Hayek: A Biography.'' (2003). University of Chicago Press. ISBN 978-0-226-18150-9 p.137</ref><ref>{{Cite book|author=Friedrich Hayek|title=The Road to Serfdom|url=https://archive.org/details/dli.ministry.22087|publisher=University Of Chicago Press|year=1944|isbn=978-0-226-32061-8}}</ref><ref>{{Cite book|author=Bellamy, Richard|title=The Cambridge History of Twentieth-Century Political Thought|url=https://archive.org/details/cambridgehistory00ball|publisher=Cambridge University Press|year=2003|isbn=978-0-521-56354-3|page=[https://archive.org/details/cambridgehistory00ball/page/60 60]}}</ref>. Komunizmo šalininkai atsako jog vienas planuotojas, vienas šeimininkas bei stambūs ūkio bei gamybos vienetai kur galima taikyti dideles mašinas irgi turi privalumų kurie padėtų tokiai santvarkai būti efektyvesnei.
== Šaltiniai ==
{{Commons|Category:Communism}}
<references/>
[[Kategorija:Komunizmas| ]]
[[Kategorija:Komunizmas| ]]
{{Šaltiniai|nuo=2011 m. balandžio|neturi_nuo=2004 m. rugpjūčio}}
{{Kiti|Komunistas}}
[[Vaizdas:Hammer and Sickle - Kerala.jpg|thumb|200px|Paminklas Indijos komunistams]]
'''Komunizmas''' (iš {{lot|communis}} 'bendras') – [[marksizmas|marksistinėje]] teorijoje – visuomeninė-ekonominė [[santvarka]], pagrįsta visuomenine gamybos priemonių [[nuosavybė|nuosavybe]], turėsianti pakeisti [[kapitalizmas|kapitalizmą]]. Šiuo vardu taip pat vadinamas mokymas apie komunistinės santvarkos įtvirtinimo sąlygas <ref name="principai" />.
Ši santvarka turėtų pasižymėti tuo, kad:
* Komunistinėje visuomenėje nebėra išnaudojimo, žmogus neišnaudoja kito žmogaus;
* Nebeegzistuoja visuomenės pasidalijimas į [[Klasė (sociologija)|klases]];
* Nebėra [[susvetimėjimas|susvetimėjimo]] tarp žmonių;
* Nebėra žmogaus susvetimėjimo su darbu ir darbo vaisiais;
* Visos visuomenės tobulėjimo sąlyga tampa kiekvieno visuomenės nario kaip individo tobulėjimas<ref name="manifestas" />;
* Žmogus išreiškia save kaip žmogų, kaip rūšinę būtybę <ref name="frommas" />.
* Įgyvendinamas gėrybių paskirstymo principas „iš kiekvieno – pagal galimybes, kiekvienam – pagal poreikius“<ref name="programa" />.
* Nebėra nacijų, tautybių, kadangi jos natūraliai išnyksta, egzistuoja viena pasaulinė kultūra. Tradicinę [[patriarchatas|patriarchalinę]] šeimą keičia naujo tipo šeimyna, kurioje nebelieka ekonominių santykių.
Šios būsenos bruožai išvedami iš dabartinės būsenos – kapitalizmo – analizės (pateikiamos, visų pirma, Markso „1844 metų filosofiniuose-ekonominiuose rankraščiuose“ ir „Kapitale“) ir įžvalgos, kur link jis vystosi. Iki šiol nei vienoje valstybėje komunizmas nebuvo suformuotas ir praktiškai nei viena egzistavusi valstybė nesiskelbė esanti „komunistinė“. [[TSRS]], [[Kinija|Kinijos]] ar kitos šalys Rytuose buvo vadinamos „komunistinėmis“ todėl, kad valdžią tose šalyse turėjo partijos, vadinančios save „komunistinėmis“. Tačiau toks valstybių apibūdinimas nesutapo nei su komunizmo teorija, nei su tų šalių vidaus politika ir oficialiu santvarkos pavadinimu.<ref name="komunizmas" /> Išsireiškimas „komunistinė valstybė“ yra contradictio in terminis.
== Idėjos raida ==
Laisvės ir lygiavertiškumo idėjos glūdėjo Vakarų civilizacijos tradicijoje. Leninas savo „Filosofiniuose sąsiuviniuose“ teigia, jog egalitarinę liniją graikų filosofijoje labiausiai gynė [[Demokritas]], kuris teigė, jog „skurdas demokratijoje yra tiek pat geriau už turtą tironijoje, kiek laisvė yra geresnė už vergiją“.
[[Krikščionybė|Kriščionybei]] taip pat nesvetimas polinkis į [[Egalitarizmas|egalitarizmą]] ir komunizmą. [[Jėzus Kristus]] propagavo prigimtinio lygiavertiškumo idėją, [[internacionalizmas|internacionalizmą]], žmones vadino „Dievo avinėliais“, šitaip parodydamas, jog jam neturi reikšmės nei žmonių [[tautybė]], nei [[rasė]], nei socialinė padėtis. Evangelijoje pagal Matą Jėzus sako savo mokiniams: „lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui patekti į Dievo karalystę“. Vyskupas [[Dom Helder Camara]] yra pasakęs: „kai aš duodu vargšams maisto, jie vadina mane šventuoju. Kai aš klausiu, kodėl jie yra vargšai, jie vadina mane komunistu“.
XVIII–XIX amžiaus pradžioje susiformavo vadinamasis „utopinis socializmas“, kurio centrinė idėja buvo sukurti idealią visuomenę. Vienas iš jo pradininkų, prancūzų filosofas [[Saint Simone]] idealią visuomenę įsivaizdavo kaip krikščionišką broliją.
XIX amžiuje prasidėjo mokslinio socializmo etapas ir netrukus atsirado du filosofai, atskirai vienas nuo kito bandę sukurti mokslinį socializmo projektą: pozityvizmo pradininkas A. Comte ir marksizmo pradininkas K. Marx.
Klasikinio komunizmo pradininkais laikomi [[Karlas Marksas]] (1818–1883) ir [[Frydrichas Engelsas]] (1820–1895). Jų idėjos remiasi [[kapitalizmas|kapitalizmo]] kritika, prigimtine lygybe, skelbia privačios nuosavybės nereikalingumą (ateityje), beklasės visuomenės (pagrįstos gamybos priemonių bendra nuosavybe ir lygiu produkcijos padalijimu) susikūrimo būtinybę. Marksas ir Engelsas manė jog komunistinė revoliucija visame pasaulyje įvyks daugmaž vienu metu ir komunizmas bus sukurtas be „pereinamosios“ socializmo stadijos.
[[Leninas]] suskirstė komunizmo kūrimą į du etapus (fazes):
* pirmoji fazė – [[socializmas]], kai gėrybės pasidalinamos principu „iš kiekvieno – pagal galimybes, kiekvienam – pagal darbą“
* galutinė fazė – komunizmas, kuriame gėrybės dalijamos principu „iš kiekvieno – pagal galimybes, kiekvienam – pagal poreikius“.
Pasak V. I. Lenino, perėjimas prie skirtingų komunizmo fazių turi vykti pasiekus tam tikrą technologinį lygį ir sukaupus pakankamai materialinių resursų. Staigus perėjimas iš kapitalizmo santvarkos į socializmą vadinamas [[socialistinė revoliucija|socialistine revoliucija]].
=== Komunizmo atšakos ===
Pasaulyje egzistuoja daug komunizmo atšakų. Visos jų teigia nekuriančios naujos komunizmo idėjos, o tiesiog tęsiančios Markso, Engelso mintis. Dažniausiai remiasi vieno ar kito komunisto interpretacijomis. Populiariausios komunizmo srovės:
* [[Leninizmas]]
* [[Stalinizmas]]
* [[Trockizmas]]
* [[Maoizmas]]
* [[Austromarksizmas]]
* [[Situacionizmas]]
* [[Chodžaizmas]]
* [[Neokomunizmas]]
* [[Religinis socializmas|Religinis socializmas (religinis komunizmas)]]
* [[Anarcho-komunizmas]]
== Taikymas ==
=== Sovietų Sąjunga ===
''Pagrindinis straipsnis: [[Sovietų Sąjunga]]''
Šios šalies valdžia oficialiai, pagal [[konstitucija|konstituciją]], priklausė taryboms, neoficialiai, vyravo vienpartinė (nomenklatūros) diktatūra. Valdžia rėmėsi centralizuotu rinkos planavimu ir valstybine turto nuosavybe. Daugelio komunistinių judėjimų atstovai, pvz., [[trockizmas|trockistai]] teigė, jog sovietų politinė santvarka prieštaravo [[marksizmas|marksizmui]] bei [[leninizmas|leninizmui]], todėl teigė, jog SSRS [[socializmas]] niekada sukurtas nebuvo. Pati [[SSKP]] teigė sukūrusi socializmą ir „statanti“ (kurianti) tikrąjį komunizmą.
SSRS politika buvo paremta vadinamu [[marksizmas-leninizmas|marksizmu-leninizmu]], tai yra marksizmas su Lenino bei jo sekėjų interpretacijomis. Kritikai skirtingais SSRS laikotarpiais vedamą ideologinę politiką vadino [[stalinizmas|stalinizmu]] ar sovietiniu komunizmu<ref name=":0" />.
=== Kinija ===
''Pagrindinis straipsnis: [[Kinijos Liaudies Respublika]]''
[[Vaizdas:Communism.PNG|thumb|Šalys kurias valdė ar dar valdo Komunistinės partijos]]
Kinijos politika buvo paremta [[maoizmas|maoizmu]]. Nors daug kuo priminė SSRS (vienpartinė sistema – Komunistų partija, planinė ekonomika), iš esmės politika labai skyrėsi nuo SSRS{{faktas}}, [[Stalinas]] [[Mao Dzedunas|Mao Dze Duną]] kartą netgi yra pavadinęs [[ridikas|ridikėliu]] – „iš išorės raudonas, o viduje baltas“. Maoizmas remia [[rinka|rinkos]] santykius, palaiko [[verslas|verslą]] ir skelbia klasių taiką.
Sovietų Sąjungoje Kinijos komunistų partijos politika buvo kritikuojama – skelbiama, esą tai „antilenininė“ politika. Savo ruožtu Kinijoje buvo kritikuojama Sovietų Sąjungos komunistų partijos politika – skelbiama, esą tai „revizionistinė“ politika (buvo turima omenyje tai, kad Chruščiovas pasmerkė Stalino kultą, tuo „revizuodamas“ komunistų partijos nuostatas).
=== Komunistinės bendruomenės ===
Pavienės entuziastų grupės taip pat bandė kurti pavienes komunistines bendruomenes kapitalistinėse valstybėse. Tokios bendruomenės vadinamos [[komuna|komunomis]]. Pirmoji buvo [[Paryžiaus komuna]]. Prie komunų prisijungdavo tik tie, kurie sutikdavo su komunos keliamais reikalavimais – taigi jos buvo paremtos savanoriškumu ir jose nebuvo prievartos. Dauguma komunų gyvavo kaip didelės šeimos. Skirtingai pagal komunos tipą, dauguma turėdavo bendrą ūkį bei kartu rūpindavosi vaikais. Nors kūrimosi pradžia neretai būdavo sėkminga, tokios bendruomenės paprastai ilgainiui vėl subyrėdavo į paskiras šeimas. Dažniausiai taip atsitinka pasitraukus bendruomenės lyderiui bei užaugus naujai kartai, kuri nebepalaiko komunos gyvenimo būdo.
Būta ir atvejų, kai su komunomis tiesiog susidorodavo valstybinė valdžia.
Ilgalaikės komunos yra Izraelio [[kibucas|kibucai]].
ghaghadsgha kghk a gahjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjdf hgaakjh
== Komunizmo kritika ==
{{main|Antikomunizmas}}
=== Proletariato diktatūra ===
Antikomunistiniai kritikai pabrėžia, kad komunizmo kūrimą visada lydėdavo [[smurtas]], tiek SSRS, tiek daugelyje kitų socialistinių respublikų vyko vadinamieji „socialiniai valymai“, kurių metu buvo susidorojama su [[buržuazija]] ir kitaminčiais. Dažnai socialistinė revoliucija baigdavosi [[pilietinis karas|pilietiniu karu]]. Ši kritika nėra visiškai teisinga, nes istorijoje yra buvęs ne vienas atvejis, kai socializmas laimėdavo demokratiniu keliu, pvz., [[rinkimai|rinkimuose]] laimėjus komunistams. Tokios socialistinės revoliucijos pavyzdžiai yra [[Nepalas|Nepalo Federacinė Demokratinė Respublika]], kuriame [[2008]] m. rinkimus laimėjo maoistai, taip pat [[Kipras]] ir [[Čilė]], pastarojoje [[1970]] m. prezidento rinkimus laimėjo komunistas [[Salvadoras Aljendė]]. Kaip teigė F. Engelsas, kuo žemesnis valstybės ekonominis ir kultūrinis išsivystymo lygis, tuo daugiau prievartos lydi socialistinę revoliuciją.
Dažnai antikomunistai socializmą kritikuoja kaip autoritarinį, [[totalitarizmas|totalitarinį]] ir antidemokratinį režimą, neteisingai suvokdami proletariato diktatūros esmę ir sutapatindami ją su [[Autoritarizmas|autoritarine diktatūra]]. Komunizmo, kaip totalitarinio režimo suvokimas susiformavo vakaruose stalinizmo laikotarpiu, kas taip pat atspindi tik vienos komunistų srovės, stalinistų, pozicijas.
Utopiniuose romanuose kartais aprašoma kokia nors nuošali sala kur tremiami visi norintys gyventi kitaip<ref name=":1" />, [[Tommaso Campanella]] net mini nevykusių individų savižudybes dėl visuomenės spaudimo<ref name=":2" />. Taigi nors Marksas bei Engelsas teigia jog sukūrus komunizmą diktatūra nebebūtų reikalinga, net šalininkai kai kada mano jog greičiausiai tebeegzistuotų kokia tai prievartos sistema, kad ir ribotai taikoma.
=== Ekonominis efektyvumas ===
Kai kurie ekonomistai abejoja ar be rinkos ir kainų įmanoma efektyviai nuspręsti kiek ir ko gaminti<ref name="Mises" /><ref name="hayek" /> mano jog tokioje santvarkoje technologinė pažanga bus lėta ar jos ir visai nebus,<ref name="milton" />, mažės žmonių iniciatyva,<ref name=":3" /><ref name=":4" /><ref name=":5" /> galimas ekonomikos smukimas,<ref name=":6" /><ref name=":7" />. Abejojama ir ar tokia santvarka apskritai galima<ref name="Mises" /><ref name="hayek" /><ref name="milton" /> ir ar jos socialiniai bei politiniai efektai būtų teigiami.<ref name=":8" /><ref name=":9" /><ref name=":10" /><ref name=":11" />. Komunizmo šalininkai atsako jog vienas planuotojas, vienas šeimininkas bei stambūs ūkio bei gamybos vienetai kur galima taikyti dideles mašinas irgi turi privalumų kurie padėtų tokiai santvarkai būti efektyvesnei.
== Šaltiniai ==
{{Vikižodynas|komunizmas}}
{{Commons|Category:Communism}}
<references />
[[Kategorija:Komunizmas| ]]
| 