Songų dinastija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis kabučių taisymas
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis brūkšnių taisymas
Eilutė 1:
{{Kinijos_istorija}}
 
'''Song dinastija''' (宋朝 [[pinyin]]: ''sòngcháo'') - [[Kinija (regionas)|Kinijos]] imperatorių dinastija, valdžiusi [[X amžius|960]]-[[XIII amžius|1279]] m., po [[Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpis|Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpio]], prieš [[Juan dinastija|Juan dinastiją]]. Song laikotarpis dalinamas į ''Šiaurės Song'' ([[X amžius|960]] - [[XII amžius|1127]]) ir ''Pietų Song'' ([[XII amžius|1127]]-[[XIII amžius|1279]]).
 
==Istorija ir politika==
Eilutė 7:
Song įkūrėjas buvo '''Zhao Kuangyin''' (''Džao Kuangjinas''), arba [[Song Taizu]] (''Song Taidzu''). Antrasis imperatorius [[Song Taizong|Taizong]] (''Taidzongas'') konsolidavo imperiją.
 
Šalia Song imperijos visą laiką gyvavo keletas „barbarų“ valstybių: kidanių [[Liao]] , tangutų [[Vakarų Sia]] (Xia) dinastija, džurčenų [[Jin]] (''Dzin'') dinastija. Dzin sudarė su Song sutartį ir drauge kovojo su Liao, tačiau Liao žlugus, Dzin nutraukė sutartį ir pradėjo karą su Song. Užėmę sostinę [[Kaifengą]], privertė diduomenę bėgti į Pietus - taip prasidėjo Pietų Song laikotarpis. Pietų Song sostinė buvo [[Hangzhou|Hangdžou]].
 
Kadangi karine prasme Song nebuvo labai stipri valstybė, su grėsmę kėlusiomis kaimynėmis ji stengėsi palaikyti daugiau mažiau taikius santykius. [[Image:China 11b.jpg|thumb|left|Pietų Song ir kaimyninės valstybės]]Pasirašiusi sutartis, Song mokėjo duoklę Liao, Sia ir Dzin. Kita vertus, didelė dalis šios duoklės grįždavo atgal į Song per prekybą.
Eilutė 27:
'''Šiaurės Song'''
|----- align="center"
| [[Song Taizu|Tàizǔ]]<br>太祖 || - || Zhào Kuāngyìn<br>趙匡胤
| Taidzu; Džao Kuangjin
| [[X amžius|960]]-[[X amžius|976]]
| Jiànlóng (建隆 ''dzianlong''; [[X amžius|960]]-[[X amžius|963]])<br>Qiándé (乾德 ''čiande''; [[X amžius|963]]-[[X amžius|968]])<br>Kāibǎo (開寶 ''kaibao''; [[X amžius|968]]-[[X amžius|976]])
|----- align="center"
| [[Song Taizong|Tàizōng]]<br>太宗 || - || Zhào Kuāngyì 趙匡義<br>''arba'' Zhào Guāngyì 趙光義
| Taidzong; Džao Kuang-i; Džao Guang-i
| [[X amžius|976]]-[[X amžius|997]]
| Tàipíngxīngguó (太平興國 ''taipingsingguo''; [[X amžius|976]]-[[X amžius|984]]<br>Yōngxī (雍熙 ''jongsi''; [[X amžius|984]]-[[X amžius|987]]<br>Duāngǒng (端拱 ''duanggong''; [[X amžius|988]]-[[X amžius|989]]<br>Chúnhuà (淳化 ''čunhua''; [[X amžius|990]]-[[X amžius|994]]<br>Zhìdào (至道 ''džidao''; [[X amžius|995]]-[[X amžius|997]]
|----- align="center"
| Zhēnzōng<br>真宗 || - || Zhào Héng<br>趙恆
| Džendzong; Džao Heng
| [[X amžius|997]]-[[1022]]
| Xiánpíng (咸平 ''sianping''; [[X amžius|998]]-[[1003]]<br>Jǐngdé (景德 ''dzingde''; [[1004]]-[[1007]])<br>Dàzhōngxiángfú (大中祥符 ''dadžongsiangfu''; [[1008]]-[[1016]]<br>Tiānxǐ (天禧 ''tiansi''; [[1017]]-[[1021]])<br>Qiánxīng (乾興 ''čiansing''; [[1022]])
|----- align="center"
| Rénzōng<br>仁宗 || - || Zhào Zhēn<br>趙禎
| Žendzong; Džao Džen
| [[1022]]-[[1063]]
| Tiānshèng (天聖 ''tianšeng''; [[1023]]-[[1032]])<br>Míngdào (明道 ''mingdao''; [[1032]]-[[XI amžius|1033]])<br>Jǐngyòu (景祐 ''dzingjou''; [[1034]]-[[1038]])<br>Bǎoyuán (寶元 ''baojuan''; [[1038]]-[[1040]])<br>Kāngdìng (康定''kanding''; [[1040]]-[[1041]])<br>Qìnglì (慶曆 ''čingli''; [[1041]]-[[1048]])<br>Huángyòu (皇祐 ''huangjou''; [[1049]]-[[1054]])<br>Zhìhé (至和 ''džihe''; [[1054]]-[[1056]])<br>Jiāyòu (嘉祐 ''dziajou''; [[1056]]-[[1063]])
|----- align="center"
| Yīngzōng<br>英宗 || - || Zhào Shù<br>趙曙
| Ingdzong; Džao Šu
| [[1063]]-[[1067]]
| Zhìpíng (治平 ''džiping''; [[1064]]-[[1067]])
|----- align="center"
| Shénzōng<br>神宗 || - || Zhào Xū<br>趙頊
| Šendzong; Džao Siu
| [[1067]]-[[1085]]
| Xīníng (熙寧 ''sining''; [[1068]]-[[1077]])<br>Yuánfēng (元豐 ''juanfeng''; [[1078]]-[[1085]])
|----- align="center"
| Zhézōng<br>哲宗 || - || Zhào Xǔ<br>趙煦
| Džedzong; Džao Siu
| [[1085]]-[[1100]]
| Yuányòu (元祐 ''juanjou''; [[1086]]-[[1094]])<br>Shàoshèng (紹聖 ''šaošeng''; [[1094]]-[[1098]])<br>Yuánfú (元符 ''juanfu''; [[1098]]-[[1100]])
|----- align="center"
| Huīzōng<br>徽宗 || - || Zhào Jí<br>趙佶
| Huidzong; Džao Dzi
| [[1100]]-[[1125]]
| Jiànzhōngjìngguó (建中靖國 ''dziandžongdzingguo''; [[1101]])<br>Chóngníng (崇寧 ''čongning''; [[1102]]-[[1106]])<br>Dàguān (大觀 ''daguan''; [[1107]]-[[1110]])<br>Zhènghé (政和 ''dženghe''; [[1111]]-[[1118]])<br>Chónghé (重和 ''čonghe''; [[1118]]-[[1119]])<br>Xuānhé (宣和 ''siuanhe''; [[1119]]-[[1125]]
|----- align="center"
| Qīnzōng<br>欽宗 || - || Zhào Huán<br>趙桓
| Čindzong; Džao Huan
| [[1126]]-[[1127]]
Eilutė 75:
'''Pietų Song'''
|----- align="center"
| Gāozōng<br>高宗 || - || Zhào Gòu<br>趙構
| Gaodzong; Džao Gou
| [[1127]]-[[1162]]
| Jìngyán (靖炎 ''dzingjan''; [[1127]]-[[1130]])<br>Shàoxīng (紹興 ''šaosing''; [[1131]]-[[1162]])
|----- align="center"
| Xiàozōng<br>孝宗 || - || Zhào Shèn<br>趙昚
| Siaodzong; Džao Šen
| [[1162]]-[[1189]]
| Lóngxīng (隆興 ''longsing''; [[1163]]-[[1164]])<br>Qiándào (乾道 ''čiandao''; [[1165]]-[[1173]])<br>Chúnxī (淳熙 ''čunsi''; [[1174]]-[[1189]])
|----- align="center"
| Guāngzōng<br>光宗 || - || Zhào Dūn<br>趙惇
| Guangdzong; Džao Dun
| [[1189]]-[[1194]]
| Shàoxī (紹熙 ''šaosi''; [[1190]]-[[1194]])
|----- align="center"
| Níngzōng<br>寧宗 || - || Zháo Kuó<br>趙擴
| Ningdzong; Džao Kuo
| [[1194]]-[[1224]]
| Qìngyuán (慶元 ''čingjuan''; [[1195]]-[[1200]])<br>Jiātài (嘉泰 ''dziatai''; [[1201]]-[[1204]])<br>Kāixǐ (開禧 ''kaisi''; [[1205]]-[[1207]])<br>Jiādìng (嘉定 ''dziading''; [[1208]]-[[1224]])
|----- align="center"
| Lǐzōng<br>理宗 || - || Zhào Yún<br>趙昀
| Lidzong; Džao Jun
| [[1224]]-[[1264]]
| Bǎoqìng (寶慶 ''baočing''; [[1225]]-[[1227]])<br>Shàodìng (紹定 ''šaoding''; [[1228]]-[[1233]])<br>Duānpíng (端平 ''duanping''; [[1234]]-[[1236]])<br>Jiāxī (嘉熙 ''dziasi''; [[1237]]-[[1240]])<br>Chúnyòu (淳祐 ''čunjou''; [[1241]]-[[1252]])<br>Bǎoyòu (寶祐 ''baoju''; [[1253]]-[[1258]])<br>Kāiqìng (開慶 ''kaičing''; [[1259]])<br>Jǐngdìng (景定 ''dzingding''; [[1260]]-[[1264]])
|----- align="center"
| Dùzōng<br>度宗 || - || Zhào Qí<br>趙祺
| Dudzong; Džao Či
| [[1264]]-[[1274]]
Eilutė 110:
| Déyòu (德祐 ''dejou''; [[1275]]-[[1276]])
|----- align="center"
| Duān Zōng<br>端宗 || - || Zhào Shì<br>趙昰
| Duan Dzong; Džao Ši
| [[1276]]-[[1278]]
| Jǐngyán (景炎 ''dzingjan''; [[1276]]-[[1278]])
|----- align="center"
| - || Dì 帝 ''arba''<br> Wèiwáng 衛王 || Zhào Bǐng<br>趙昺
| Di; Veivang; Džao Bing
| [[1278]]-[[1279]]
Eilutė 122:
| colspan="6" align="center" | <small>
1 Paprastai valdovas įvardijamas prieš šventyklos arba pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą (Song), išskyrus paskutinį imperatorių, kuris vadintas Song Dibing.</small><br>
<small>2 Laikotarpio pavadinimas - imperatoriaus valdymo devizas, pagal kurį jo era skirstoma į atskirus laikotarpius. Skliausteliuose kursyvu - lietuviška pavadinimo transkripcija.</small>
|}
 
==Ekonomika==
Dėl ekonominių ir kultūrinių pokyčių Song laikotarpis dažnai pavadinamas Kinijos „[[renesansas|renesansu]]“. Song dinastija pasižymėjo sparčia ekonomikos raida, komercializavimu, miestų augimu. Miestai išaugo į tikrus prekybos, pramonės centrus. [[Hangzhou]] buvo apie 500 000 gyventojų - daug daugiau nei bet kuriame Europos mieste.
 
X-XIII a. pastebimas didelis gyventojų augimas. Kadangi tobulinamos žemdirbystės technologijos, atsiranda galimybė auginti daugiau žemės ūkio produkcijos ir jos daugiau parduoti, todėl prekyba tampa svarbia ekonomikos dalimi.
Eilutė 142:
Ypač atgimsta susidomėjimas [[konfucianizmas|konfucianistiniais]] idealais, silpsta [[budizmas|budizmo]] įtaka.
 
Daugėja pasiturinčių intelektualų šeimų, kurios dėjo pastangas, kad jų šeimos vyrai galėtų tapti valdininkais. Tą šeimos dažnai darė įsitvirtindami vietinės reikšmės bendruomenėse, kontroliuodami savo giminės įtaką. Elite įsitvirtina įsitikinimas, kad viską galima ir reikia pasiekti gabumų dėka. Vaikai buvo lavinami nuo mažens giminės mokyklose, vėliau, jau įgiję klasikinio išsilavinimo pagrindus, valstybinėse mokyklose ruošdavosi egzaminams. Anaiptol ne visi juos išlaikę gaudavo tarnybą. Daug intelektualų užsiimdavo įvairia intelektualine veikla: istoriografija, literatūra, poezija. Song laikais atsiranda pirmosios enciklopedijos, tekstų antologijos. Toliau rašomi istoriniai, medicinos, geografijos, matematikos, astronomijos veikalai. Vienas žymiausių istorikų - [[Sima Guang]].
[[Image:Song-Imperial-Garden1.jpg|thumb|left|Imperatoriškasis sodas Kaifenge]]
Song intelektualams taip pat būdinga valdžios kritika. Elitas skaidosi į frakcijas, kurios siekia įtvirtinti savo požiūriui atstovaujančius žmones valdžioje. Savo ruožtu iškiliausi mąstytojai reiškė savo nuomonę apie šias frakcijas, siūlė valstybės reformas. Svarbus Song reformatorius buvo [[Wang Anshi|Vang Anši]]. Jo reformoms priešinosi Sima Guang.