Modernizmo architektūra: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S „Tame tarpe“ nevartotinas pagal VLKK. |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 23:
== Raida ==
Modernizmo architektūros atsiradimą paskatino XIX a. pabaigos – XX a. pradžios pokyčiai visuomeniniame gyvenime, mokslo ir technikos laimėjimai, urbanizacija. Plečiantis miestams reikėjo naujų, pigesnių ir našesnių statybos technologijų sparčiai daugėjančių gyventojų ir verslo klientų poreikiams patenkinti.<ref name="OL">Dominic Gallagher, Kenneth Frampton, Kirsty Wark, [https://www.open.edu/openlearn/history-the-arts/history/heritage/modernist-architecture-roots-1920-1929 ''Modernist architecture: Roots (1920-1929)''], OpenLearn, 2019-08-30. Nuoroda tikrinta 2021-04-09.</ref> Besivystanti metalurgija ir naujai atrastas gelžbetonis padarė perversmą statybinių konstrukcijų ir architektūrinių formų srityje – atsirado naujos konstrukcinės galimybės, spartėjo statybos procesas. Metalo karkaso panaudojimas architektūroje davė pradžią aukštuminių objektų statybai – XIX a. pabaigoje [[JAV|Jungtinėse Valstijose]]
=== Iki Antrojo pasaulinio karo ===
Eilutė 29:
==== Austrijoje ====
Austrijoje O. Vagnerio idėjų šalininkas architektas ir architektūros teoretikas [[Adolf Loos|Adolfas Losas]] savo veikaluose „Kalbant tuštumai“ (''Ins Leere geschprochen''; 1897–1900 m.) bei „Ornamentas ir nusikaltimas“ (''Ornament und Verbrechen''; 1908 m.) aštriai kritikavo šalyje vyravusią secesijos (moderno) stiliaus architektūrą, neigė ornamentalizmą ir siūlė architektūroje naudoti formas, kurios nebūtų dirbtinos ir perdėtai įmantrios. A. Losas manė, kad [[Vidurinioji klasė|viduriniosios klasės]] komforto reikalavimus atitinkančiai gyvenamajai aplinkai sukurti labiausiai tiktų paprasti, lygūs paviršiai ir atviras
==== Vokietijoje ====
Eilutė 44:
[[Vaizdas:Bauhaus.JPG|thumb|„Bauhaus“ mokyklos pastatas Desau]]
Veikiami „Vokiečių verkbundo“
V. Gropijus, Le Korbiuzjė ir kiti modernistai architektai savo plėtotos internacionalinės architektūros krypties nelaikė atskiru stiliumi; jų kūryba „internacionaliniu stiliumi“ pavadinta amerikiečių dailės istoriko Henrio Raselo Hičkoko (''Henry-Russell Hitchcock'') ir architekto [[Philip Johnson|Filipo Džonsono]] 1932 m. knygoje „Internacionalinis stilius: Architektūra nuo 1922 metų“ (''The International Style: Architecture since 1922''). Stiliaus pavadinimą autoriai sukūrė pagal Vokietijoje išleistas knygas „Internacionalinė architektūra“ (''International Architektur'', V. Gropijus, 1925 m.) ir „Naujasis internacionalinis statybos menas“ (''Internationale Neue Baukunst'', L. Hilberseimeris, 1927 m.).<ref name="NE"/>
Eilutė 58:
==== Prancūzijoje ====
[[Vaizdas:Villa Savoye 2015.jpg|thumb|Sava vila Paryžiaus priemiestyje Puasi]]
Prancūzijoje modernizmo architektūros raida prasidėjo 1923 m., tačiau iki Antrojo pasaulinio karo modernizmą vertino tik
Le Korbiuzjė pirmas architektūros teorijos veikalas „Architektūros link“ (''Vers une architecture'', 1923 m.) išgarsėjo tarptautiniu mastu; jo aforizmas „Namas – tai mašina gyventi“ (''Une maison est une machine-à-habiter'') tapo vienu iš modernistų credo. Pasak Le Korbiuzjė, naujai industrinės eros visuomenei reikalinga nauja architektūra, kurios pagrindas būtų funkcija, o estetikos pagrindas – grynos geometrinės formos.<ref name="Bernardinai">Marija Drėmaitė, [https://www.bernardinai.lt/2019-11-13-le-corbusier-piktasis-modernizmo-genijus-ar-naujosios-architekturos-poetas/ ''Le Corbusier – piktasis modernizmo genijus ar naujosios architektūros poetas?''], bernardinai.lt, 2019-11-13. Nuoroda tikrinta 2021-05-06.</ref> Knygose „Urbanizmas“ (''Urbanisme'', 1925 m.) ir „Atėnų chartija“ (''La Charte d‘ Athènes'', 1943 m.) Le Korbiuzjė suformulavo miesto funkcinio zonavimo principus, jo ir kito prancūzų architekto [[Tony Garnier|Tonio Garnjė]] idėjos ilgam laikui turėjo įtakos miestų planavimui.<ref>Vaiva Deveikienė, Steponas Deveikis, [http://ojs.kvk.lt/index.php/DAV/article/view/149/124 ''Tony Garnier (1869–1948) ir moderniosios urbanistikos idėjos:nuo funkcionaliosios ir socialinės doktrinos iki kraštovaizdžio urbanistikos pradmenų''], „Darnios aplinkos vystymas“, t. 17, Nr. 1, p. 103. Klaipėdos valstybinė kolegija, 2020-05-11. Nuoroda tikrinta 2021-05-03.</ref> Le Korbiuzjė buvo vienas iš „[[CIAM|Tarptautinių šiuolaikinės architektūros kongresų]]“, kuris skatino modernizmo idėjų globalinį paplitimą, steigėjų.
Eilutė 87:
==== Jungtinėse Valstijose ====
Po Antrojo pasaulinio karo JAV tapo turtingiausia ir galingiausia pasaulio valstybe ir pagrindiniu modernizmo architektūros plėtros centru. Prie JAV architektūros suklestėjimo žymiai prisidėjo iš Europos imigravę architektai – V. Gropijus ir L. Mysas van der Rohė. V. Gropijus 1938–1952 m. vadovavo [[Harvardo universitetas|Harvardo universiteto]] Dizaino mokyklos Architektūros departamentui [[Keimbridžas|Kembridže]], kur suprojektavo Harvardo studijų centro pastatus (''Harvard Graduate Center'', 1949–1950 m.). L. Mysas van der Rohė 1938–1958 m. vadovavo Ilinojaus Technologijos instituto Architektūros koledžui Čikagoje, kur jo plėtota modernizmo architektūros kryptis vėliau pavadinta „Antrąja Čikagos mokykla“ (''Second Chicago School''). L. Myso van der Rohės XX a. penktajame dešimtmetyje suprojektuotų Ilinojaus Technologijos instituto pastatų architektūroje ryškus Europos modernizmo architektūros pritaikymas JAV kapitalizmo sąlygoms: JAV vyravęs polinkis į praktiškumą ir paprastumą sujungtas su Europos modernizmo intelektualiniu rimtumu ir
[[Vaizdas:860-880 Lake Shore Drive.jpg|thumb|180px|„Lake Shore Drive“ apartamentai Čikagoje]]
[[Vaizdas:Glasshouse-philip-johnson.jpg|thumb|left|„Stiklinis namas“ Niu Keinane, Konektikute]]
L. Myso van der Rohės projektai turėjo įtakos kitų architektų kūrybai. Minimalistinė, bet brangi ir išskirtinė Farnsvortų vila prie Čikagos (1945–1951 m.) dar nebaigta įkvėpė architektą [[Philip Johnson|Filipą Džonsoną]] panašiu būdu suprojektuoti savo gyvenamąjį namą Niu Keinane, [[Konektikutas|Konektikute]], vadinamąjį „Stikliniu namu“ (''Glass House'', 1947–1949 m.). XX a. šeštajame dešimtmetyje internacionalinis stilius su jam būdingomis stačiakampėmis geometrinėmis formomis ir lygiais paviršiais pradėjo vyrauti ir dangoraižių architektūroje, žymiai pakeisdamas miestovaizdį. L. Myso van der Rohės suprojektuoti „Lake Shore Drive“ apartamentai Čikagoje (1951 m.) – du 26 aukštų plieniniai bokštai su moderniais, lygiais stiklo ir aliuminio fasadais tapo pavyzdžiu kitų dangoraižių statybai. Veikiami „Lake Shore Drive“ projekto
Le Korbiuzjė Jungtinėse Valstijose suprojektavo tik vieną pastatą – [[Harvardo universitetas|Harvardo universiteto]] Dailidystės centrą Kembridže (''Carpenter Center for the Visual Arts'', 1963 m.), bet jo įtaka modernizmo architektūros raidai šalyje buvo jaučiama ir kitų architektų projektuose, pavyzdžiui, JTO
[[Vaizdas:Jfkairport.jpg|thumb|left|E. Sarineno suprojektuotas „Trans World Airlines“ oro
XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje JAV pamažu pradėjo atgimti ir kita modernizmo kryptis – ekspresionizmas. Suomių kilmės architektas [[Eero Saarinen|Eras Sarinenas]] „Trans World Airlines“ oro
[[Vaizdas:NYC - Guggenheim Museum.jpg|thumb|Gugenheimo muziejus Niujorke – organinės architektūros pavyzdys ir vienas svarbiausių architekto F. L. Raito projektų]]
Eilutė 115:
[[Brutalizmas|Brutalizmo]] stilius atsirado Jungtinėje Karalystėje XX a. šeštajame dešimtmetyje. Pirmuoju stiliaus pavyzdžiu laikoma anglų architektų [[Alison Margaret Smithson|Alison Smitson]] ir [[Peter Denham Smithson|Piterio Smitsono]] suprojektuota Hanstentono mokykla (''Hunstanton School'') [[Norfolkas|Norfolke]], Anglijoje (1949–1954 m.): pastato architektūrai būdingos aiškios formos ir struktūra, sąmoningai be apdailos paliktos visos konstrukcijos, medžiagos ir inžineriniai tinklai. XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntojo pradžioje brutalizmas tapo vyraujančiu stiliumi Jungtinės Karalystės visuomeninių ir komercinių pastatų projektuose ([[Denys Louis Lasdun|Deniso Lasduno]] suprojektuoti Nacionalinio teatro rūmai Londone, 1976 m.), o iš Jungtinės Karalystės paplito ir kitur pasaulyje, ypač švietimo įstaigų architektūroje.<ref name="NE"/>
XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje Jungtinėje Karalystėje susiformavo dar viena modernizmo kryptis – [[haitekas]], kuriai būdinga aiški struktūra, mechaninių sistemų demonstravimas, atviras, lengvai pakeičiamas
==== Japonijoje ====
Eilutė 124:
=== Tarpukario modernizmas ===
Iki XX a. ketvirtojo dešimtmečio tarpukario Lietuvos architektūroje vyravo neoklasicizmas. Pirmosios modernizmo idėjos Lietuvą pasiekė jau trečiajame dešimtmetyje –
[[Vaizdas:Vytauto Didžiojo karo muziejus (aut. A. Užbalis).jpg|thumb|Vytauto Didžiojo karo muziejaus rūmai – žymiausias modernistinis pastatas Lietuvoje<ref name="VLE LA"/>]]
Eilutė 138:
[[Vaizdas:RKL201109Klp03.JPG|thumb|left|Raudonojo kryžiaus ligoninė, dabar – [[Respublikinė Klaipėdos ligoninė]]]]
[[Klaipėda|Klaipėdos]] modernizmo architektūroje žymi Bauhauzo mokyklos įtaka: griežtos geometrinės formos, santūrūs fasadai be gausios puošybos, vertikalių ir horizontalių linijų samplaika, suapvalintos
[[Vaizdas:Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika.jpg|thumb|Panevėžio apskrities savivaldybės pastatas, dabar – Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika]]
Eilutė 150:
=== Socialistinis modernizmas ===
Nepriklausomoje Lietuvoje plėtotos modernizmo architektūros nuoseklią raidą sustabdė sovietinė okupacija. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui iš Lietuvos išvyko didelė dalis tarpukario architektų, į Lietuvą buvo siunčiami architektai iš kitų sovietinių respublikų (daugiausia iš [[Sankt Peterburgas|Leningrado]]). Pokario metais vyravo vadinamoji stalinistinė architektūra – pseudoistorizmas,
[[Vaizdas:Pramprojektas, Vienybė.JPG|thumb|Pramonės statybos projektavimo instituto pastatas Kaune, rekonstruotas 2019 m.]]
| |||