Vikipedija

Socialistų Internacionalas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Gandras (aptarimas | indėlis)
3 538 keitimai
SNėra keitimo santraukos
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
106 625 keitimai
S Automatinis brūkšnių taisymas
Eilutė 7:
== Organizacinė struktūra ==
 
Aukščiausias organas -– kongresas, šaukiamas kas 3 m., kuriame dalyvauja visų partijų ir organizacijų -– SI narių atstovai ir SI vadovybė. Kongresas skelbia SI veiklos principus, priima ir keičia statutą, ne mažiau, kaip 2/3 balsų dauguma priima naujus narius, kiekviename Kongrese atsiskaito SI prezidentas, Generalinis sekretorius, ir partijų -– narių delegacijos. Kongreso rezoliucijos turi rekomendacinį pobūdį. Oficialių dokumentų statusą turi pranešimai, parengti specialių komitetų ar misijų. Nuo [[1997]] pagrindinis SI darbas vyksta teritoriniuose ir probleminiuose komitetuose ir komisijose.
 
Tarp Kongresų aukščiausias SI organas yra Taryba (iki [[1986]] m. Biuras), kurią sudaro po 2 kiekvienos partijos -– narės delegatus, taip pat [[Socialistinis moterų internacionalas|SIW]], [[Tarptautinė jaunųjų socialistų sąjunga|YUSY]] ir [[Socialistinis švietimo internacionalas]] atstovai. Kiekviena šalis, nepriklausomai nuo partijų -– narių skaičiaus ir kiekviena tarptautinė organizacija turi po vieną balsą. Taryba priima politinius sprendimus ir rekomendacijas Kongresui dėl naujų narių priėmimo ar pašalinimo, dėl statuto pataisų, rekomenduoja asmenis į aukščiausius SI postus, šaukia specialias ir regionines konferencijas, sudaro tyrimų grupes ir komitetus. Taryba šaukiama 2 kartus per metus. Tarp Tarybos posėdžių vykdomąjį darbą atlieka Prezidiumas, kurį sudaro SI prezidentas, viceprezidentai, Generalinis sekretorius ir SI Garbės pirmininkai.
 
SI prezidentą renka Kongresas neribotam laikui. SI prezidentas turi teisę politinius sprendimus (pareiškimus aktualiais tarptautiniais klausimais valstybių vadovams ar tarptautinėms organizacijoms) priimti dviese su Generaliniu sekretoriumi arba su vienu ar keliais viceprezidentais. Prezidentas kartą -– du per metus šaukia Prezidiumą.
 
Viceprezidentų skaičius neribotas, svyruoja nuo 2 iki 25, be to viceprezidentais yra SIW, YUSY, [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikos]] ir Karibų baseino Komiteto bei [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] socialistinių partijų konfederacijos -– [[Europos socialistų partija|Europos socialistų partijos]] vadovai.
 
Nuolat SI politinei veiklai vadovauja Vykdomasis komitetas, kurį sudaro Prezidentas, Generalinis sekretorius, 6 partijų atstovai, SMI prezidentė, TJSS Generalinis sekretorius ir komitetų pirmininkai.
Eilutė 24:
 
Pagrindinis SI programinis dokumentas yra [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurto]] deklaracija „Demokratinio socializmo tikslai ir uždaviniai“, kurioje išdėstyta [[Kapitalizmas|kapitalizmo]], leidžiančio visuomenės turtais naudotis privilegijuotiems sluoksniams, ir [[Komunizmas|komunistinio]] socializmo kritika. Alternatyva kapitalizmui ir komunizmui yra [[demokratinis socializmas]], pagrįstas politinės, ekonominės ir socialinės demokratijos, demokratinių teisių ir politinių laisvių principais.
[[Ekonomika|Ekonomikos]] pagrindas -– nacionalinės, municipalinės ir kooperatinės įmonės. Pagrindinis tikslas -– žmogaus išvadavimas iš visų išnaudojimo formų, sąlygų visapusiškam asmenybės vystymuisi sudarymas. [[Socializmas]] yra tarptautinis judėjimas, kuriam nebūdinga griežta vienovė. Ar socialistai savo doktriną grindžia [[Marksizmas|marksizmu]], ar kitais visuomenės analizės metodais, ar juos įkvepia religijos ir humanizmo principai, visi jie siekia vieno tikslo -– visuomenės, kurioje vyraus socialinis teisingumas, geresnis gyvenimas, laisvė ir taika visame pasaulyje.
[[1962]] m. [[Oslas|Osle]] SI Generalinė taryba priėmė programinę deklaraciją „''Pasaulis šiandien: socialistinė perspektyva''“, kurioje įvertinta ekonomiškai išsivysčiusių šalių patirtis, mokslinės -– techninės revoliucijos pasiekimai. Pabrėžta, kad dauguma kapitalizmo negerovių pašalinta, ypač tose šalyse, kuriose demokratinio socializmo partijos turėjo galimybę tai efektyviai veikti. Iškeltas tikslas stiprinti valstybės ir visuomeninių organizacijų kontrolę ekonomikai, plėtoti planavimą ir vartotojų apsaugą. Kritikuota sovietinio socialistinio lagerio vidaus politika. Laikantis šios programos buvo sušaukti [[1978]] m. [[Helsinkis|Helsinkio]] ir [[1985]] m. [[Viena|Vienos]] forumai, apriboję ginklavimosi varžybas. Šiose konferencijose dalyvavo ne tik SI nariai, bet ir [[JAV]] bei [[TSRS]], [[Jungtinės Tautos]], Neprisijungimo judėjimas.
 
[[1978]]-[[1983]] m. [[Felipė Gonsalesas|F. Gonsaleso]] vadovaujama grupė rengė naują programinį dokumentą, kurios projektas buvo paskelbtas [[Albufeira|Albufeiros]] kongrese. Tačiau [[Lima|Limos]] kongrese buvo priimtas tik tarpinis programinis dokumentas (Limos mandatas), kurį parengė ekspertų grupė, vadovaujama amerikiečio [[Maiklas Haringtonas|M. Haringtono]]. Parengti galutinį dokumentą buvo pavesta [[Vilis Brantas|V. Branto]] vadovaujamai grupei.
Eilutė 32:
[[1989]] m. [[Stokholmas|Stokholme]] priimta „Socialistų internacionalo principų deklaracija“, kurioje išryškinti Laisvės, Teisingumo ir Solidarumo principai, pliuralistinio demokratinio socializmo vertybės, pabrėžiama visų šalių įtraukimo, sprendžiant globalines problemas, svarba. Demokratinio socializmo tikslai ir uždaviniai negali būti pasiekti vienoje atskiroje šalyje, būtinas puolimas visu frontu, procesų, vykstančių šiuolaikiniame pasaulyje, internacionalizavimas. Demokratija yra svarbiausia tų nekontroliuojamų jėgų, kurios keičia planetą, nesirūpindamos jos ateitimi, liaudies kontrolės ir humanizavimo priemonė. Ji turi įsivyrauti visose visuomenės gyvenimo sferose: ekonomikoje, politikoje, socialiniuose santykiuose, kultūroje ir T. t. Negali būti vieningo ar fiksuoto ekonominės demokratijos modelio, todėl skirtingose šalyse yra galimybės drąsiai eksperimentuoti. Nepakanka vien valstybinės, formalios teisinės kontrolės, būtinas platus pačių dirbančiųjų, jų organizacijų dalyvavimas priimant ekonominius sprendimus. Pripažinta, kad nacionalizacija nėra socialinių ligų panacėja, tačiau negalima absoliutizuoti ir ekonomikos augimo, nes jis gali pakenkti socialinei ir ekonominei sferoms.
 
[[1999]] m. [[lapkričio 8]] -– 10 [[Paryžius|Paryžiuje]] vykusiame Socialistų Internacionalo XXI kongrese, paaiškėjus, kad pasaulinė visuomenė pereina į naują vystymosi stadiją, paženklintą biotechnologijų ir [[Informatika|informatikos]] plėtra -– informacijos ir žinių visuomenę, buvo priimta [[Paryžiaus deklaracija]].
 
== Nuolatiniai organai ==
Eilutė 42:
== SI Prezidentai ==
 
*[[1951]] m. -– M. Filipsas ([[Leiboristų partija|LP]]),
*[[1957]] m. -– A. Andersenas ([[Danijos socialdemokratų partija|DSDP]]),
*[[1963]] m. -– E. Olenhaueris ([[Vokietijos socialdemokratų partija|SPD]]),
*[[1964]] m. -– B. Pitermanas ([[Austrijos socialdemokratų partija|SPOe]]),
*[[1976]] m. -– [[Vilis Brandtas]] ([[Vokietijos socialdemokratų partija|SPD]],
*[[1992]] m. -– [[Pjeras Morua]] ([[Prancūzijos socialistų partija|PS]]),
*[[1999]] m. -– [[Antonio Gutieresas]]([[Ispanijos socialistinė darbo partija|PSOE]]),
*[[2005]] m. -– [[Georgas Papandreu]] ([[Graikijos visuotinis socialistų judėjimas|PASOK]]) .
 
== SI Generaliniai sekretoriai ==
 
*[[1951]] m. -– austras J. Brauntalis,
*[[1956]] m. -– amerikietis B. Brentonas,
*[[1957]] m. -– anglas A. Kartis,
*[[1969]] m. -– austras G. Janičekas,
*[[1976]] m. -– švedas [[Berntas Karlsonas]],
*[[1983]] m. -– suomis [[Pertis Viajanianenas]],
*[[1989]] m. -– čilietis [[Lujis Ayala]].
 
== Garbės pirmininkai ==
Eilutė 268:
== Kongresai ==
*I -– [[1951]] m. [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurte]] prie Maino,
*II – [[1952]] m. [[Milanas|Milane]],
*III – [[1953]] m. [[Stokholmas|Stokholme]],
*IV -– [[1955]] m. [[Londonas|Londone]],
*V -– [[1957]] m. [[Viena|Vienoje]],
*VI -– [[1959]] m. [[Hamburgas|Hamburge]],
*VII -– [[1961]] m. [[Roma|Romoje]],
*VIII -– [[1963]] m. [[Amsterdamas|Amsterdame]],
*IX -– [[1964]] m. [[Briuselis|Briuselyje]],
*X -– [[1966]] m. [[Stokholmas|Stokholme]],
*XI -– [[1969]] m. [[Eastborne]],
*XII -– [[1972]] m. [[Viena|Vienoje]],
*XIII -– [[1976]] m. [[Ženeva|Ženevoje]],
*XIV -– [[1978]] m. [[Vankuveris|Vankuveryje]],
*XV -– [[1980]] m. [[Madridas|Madride]],
*XVI -– [[1983]] m. [[Albufeira|Albufeiroje]],
*XVII -– [[1986]] m. [[Lima|Limoje]],
*XVIII -– [[1989]] m. [[Stokholmas|Stokholme]],
*XIX -– [[1991]] m. [[Paryžius|Paryžiuje]],
*XX -– [[1996]] m. [[Niujorkas|Niujorke]], [[Jungtinės Tautos|JTO]] būstinėje,
*XXI -– [[1999]] m. [[Paryžius|Paryžiuje]],
*XXII -– [[2003]] m. [[San Paulas|San Paulo]].
 
[[Category:Partijos]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Socialistų_Internacionalas"