Japonijos ir Lietuvos santykiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Išplėstinis redagavimas mobiliajame |
|||
Eilutė 53:
[[1929]] m. [[vasario 18]] d. tarp Lietuvos ir Japonijos pasirašytas susitarimas dėl vizų panaikinimo, o [[1930]] m. [[gegužės 2]] d. - Prekybos ir laivininkystės sutartis. [[1930]] m. Lietuvoje taip pat lankėsi [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] pasekretoriaus pareigas einantis [[Yotaro Sugimura|Jotaro Sugimura]]<ref>[http://diplomatiniskaunas.lt/straipsnis2-2/12_lcva_p-22076/ 12_LCVA_P-22076], Diplomatijos ženklai Kauno mieste, diplomatiniskaunas.lt</ref>. Vis dėlto glaudesni dvišaliai santykiai nesivystė. Japonijai užėmus [[Mandžiūrija|Mandžiūriją]] ir tęsiant karinius veiksmus Kinijoje, Tarpukario Lietuvos spauda tai atvaizduodavo neigiamai.
[[1939]] m. [[1939 m. Vokietijos ultimatumas Lietuvai|Nacių Vokietijai]] pareiškus ultimatumą Lietuvai dėl Klaipėdos krašto, [[Japonija]], nepaisant [[Klaipėdos konvencija|Klaipėdos konvencijos]] įsipareigojimų, buvo viena iš Vokietijos pretenzijas parėmusių šalių (Lietuvos neparėmė nė viena signatarė). Tai nesutrukdė tais pačiais metais atidaryti Japonijos konsulato - jis įsteigtas [[1939]] m. profesoriaus [[Juozas Tonkūnas|Juozo Tonkūno]] išnuomotame name Vaižganto g. Būtent konsulate [[1940]] m. vasarą konsulas [[Čiunė Sugihara
=== Santykiai okupacijų metais ===
| |||