Verpikas vienuolis: Skirtumas tarp puslapio versijų

{{Taxobox_pradžia | color = pink | name = OcneriaLymantria monacha}}

{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Lymantria monacha Buchstein01.JPG|260px|]] | caption = Verpikas vienuolis [patinėlis] (''OcneriaLymantria monacha'')}}

{{Taxobox_gentis | taxon = | taxon1 = OcneriaLymantria }}

{{Taxobox_rusis | taxon =Verpikas vienuolis | taxon1 = OcneriaLymantria monacha}}

'''Verpikas vienuolis''' (''OcneriaLymantria monacha'') – [[Bangasparniai|bangasparnių]] (''Lymantriidae'') šeimos [[drugys]]. Paplitęs Europoje (miškų zonoje), Pietų Sibire, Kaukaze, Japonijoje. [[Vikšras|Vikšro]] ilgis siekia 50–60 mm, spalva gelsva, žalsva arba tamsiai pilka. Verpikų vienuolių vikšrai apžėlę ilgais nuodingais plaukeliais, tad kiti plėšrūnai jų vengia, o iš paukščių juos lesa tik varnėnai ir gegutės. Drugio išskleistų sparnų ilgis siekia 35–55 mm, sparnai būna pilkai balti su 4 juodomis skersinėmis vingiuotomis linijomis ir dėmelėmis.<ref>{{VLE|23||Algimantas Feliksas Žiogas|[https://www.vle.lt/straipsnis/verpikas-vienuolis/ Verpikas vienuolis]}}</ref>

Patelė sudeda iki 630 kiaušinėlių. Kiaušinėliai žiemoja iki kitų metų gegužės. Išsiritę vikšrai graužia pumpurus, spyglių užuomazgas, vyriškus žiedus. Paaugę vikšrai graužia spyglius per vidurį, taip didelė dalis pušų spyglių nukrenta ant paklotės. Taip pat gali nugraužti beržų, drebulių, ąžuolų ir kitų lapuočių lapus. Ėda ir žolinius augalus, ypač mėlynes. Jauni vikšrai labai smulkūs, apaugę tankiais ilgais plonais plaukeliais, todėl vėjo lengvai pernešami dideliu atstumu. <ref>[http://nerija.am.lt/VI/files/File/2020/Verpiko_plakatas_A3_2020.pdf Verpiko vienuolio grėsmė pušynams(''nerija.am.lt'')]</ref>

1978–1982 m. Veisiejų miškų ūkio pušynuose židiniai kasmet apėmė po 1420–2770 ha. Dzūkijos pušynuose židiniai pasikartojo 1993–1996 m. Veisiejų, Druskininkų ir Varėnos miškų urėdijose, kasmet apimdami po 1200-114601200–11460 ha plotą.

Viena didžiausių verpiko vienuolio invazijų Lietuvoje buvo užfiksuota prieš 25-3025–30 metų. Tuomet kenkėjas miškuose buvo sunaikinęs net ir po medžiais augusią žolę – verpikai vienuoliai pasižymi tuo, kad gali maitintis ir eglių spygliais, iš bado gali ėsti net lapuočių medžių lapus. Pastebėta, jog kenkėjas elgiasi netipiškai – jeigu anksčiau nekliudė kalninės ar bankso pušies, tai pastaraisiais metais puola ir šiuos medžius, kurie nudžiūva jau nuo vienkartinio visų spyglių nugraužimo.<ref>[https://www.lrytas.lt/gamta/flora/2020/06/04/news/lietuvos-miskuose-siaubinga-padetis-is-lektuvo-purks-biologinius-preparatus-15154672/ Pradedami purkšti Lietuvos pušynai, užpulti kenkėjo vienuolio verpiko (''lrytas.lt'')]</ref>

2018 m. Verpiko vienuolio vikšrai išplito [[Smiltynė|Smiltynėje]] bei [[Naglių rezervatas|Naglių rezervate]] tarp Juodkrantės ir Pervalkos. Iš viso kenkėjai pažeidė apie 150 ha. ploto miško. Juodkrantės girininkijos duomenimis 2018 m. birželio pradžioje, vidutinis medžių lajos pažeidimo laipsnis siekė 40 proc. <ref>[https://www.delfi.lt/vasara/naujienos/padetis-tragiska-pajurio-miskai-tampa-stagaru-kruva.d?id=78567961 Padėtis tragiška: pajūrio miškai tampa stagarų krūva (''delfi.lt'')]</ref>

Verpikas vėnuolisvienuolis yra vadinamas keliais skirtingais moksliniais vardais:<ref>[https://gd.eppo.int/taxon/LYMAMO Lymantria monacha (''EPPO Global Database'')]</ref>