Šiaurinis baltakrūtis ežys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Per vasarą ežiai sukaupia storą riebalų sluoksnį ir žiemai įminga gilaus miego. Prieš įmigį jisjie nekaupia maisto atsargų ir žiemą nesimaitina, išgyvena iš vasarą sukauptų riebalų. Nubunda ankstyvą pavasarį, kai dar nenutirpęs visas sniegas. JisJie būna nepasotinamasnepasotinami. Maisto paieškos būna svarbiausia užduotis, kuriai nepakanka nakties, tad ankstyvą pavasarį jie būna aktyvūs net dieną. Bėginėdamas ir ieškodamas maisto ežys šiugždina žoles ir džiūstančių lapų paklotę, be to tarsi savotiškai šnopuoja, krenkščia – pagal šiuos garsus nesunkiai galima juos aptikti.

Neužilgo po nubudimo iš žiemos miego prasideda ežių ruja. Nėštumas trunka 49 paras<ref>Ten pat, p.74</ref>. Ežiai veda tik kartą per metus, vadoje būna nuo 2-4 iki 6-8 ežiukų (kartais iki 10). Jie gimsta akli, užkimštu klausos kanalu, nuogi, šviesiai rausvos odos, nusėtos gumburėliais, iš kurių jau per kelias pirmąsias valandas išsikala dar minkšti spygliukai. Ežiukai praregi 16-tą parą. Motinos pienu jie minta apie mėnesį.