Kinijos Liaudies Respublika: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 pridėtas baitas ,  prieš 5 mėnesius
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Advanced mobile edit
Kinijos karalysčių suvienijimo pasiekė Čin karalystės valdovas [[Ši Huangdi]], kuris nukariavo konkuruojančias valstybes ir pirmą kartą sukūrė [[Kinijos imperija|Kinijos imperiją]]. Vengdamas kultūrinės įvairovės, jis suvienijo imperijos pinigus, matus, rašto stilius, net vežimų ašis. Nepaisant to, lokalios tapatybės išliko ir visada lemdavo Kinijos dezintegraciją, vos centrinė valdžia susilpnėdavo.
 
Po ilgo [[Han dinastija|Han dinastijos]] (206 m. pr. m. e. – 220 m.) viešpatavimo, IV a. Kiniją ėmė siaubti barbarų invazijos. Jų metu šiauriniai ir vakarų barbarai iš anapus DižiosiosDidžiosios sienos puldinėjo teritoriją ir kūrė čia efemeriškas karalystes. Imperijos aristokratija ir centrinė valdžia tuo metu persikėlė į pietinę Kiniją, kur sąlyginai ramiai valdė [[Dzin dinastija|Dzin]], [[Liangų dinastija|Liangų]], [[Čen dinastija|Čen]] ir kitos dinastijos. Tai – vadinamasis [[Pietinių ir šiaurinių dinastijų laikotarpis]].
 
VII a. iš šiaurės kilusi [[Sui dinastija]] ir ją sekusi [[Tangų dinastija]] (618–907 m.) atkūrė imperijos politinę vienybę ir vėl sudarė prielaidas visuotiniam kultūriniam klestėjimui. Tangų laikais aukštumų pasiekė [[Kinijos filosofija]], [[kinų literatūra|literatūra]], [[kinijos dailė|dailė]], kitos meno formos. Imperija vystė prekybą su kaimyninėmis bei tolimesnėmis šalimis, išvystydama duoklinę sistemą. Vėlesnė [[Songų dinastija]] (960–1279 m.), nors ir pasižymėjo kultūros klestėjimu, politiškai jau buvo silpna. Imperijai nuolat grasino šiauriniai stepių klajokliai ([[kidaniai]], [[džurdžėnai]], [[tangutai]] ir kt.), kurie ilgainiui užvaldė Kinijos šiaurinę dalį, o 1127 m. netgi vėl privertė centrinę valdžią migruoti į pietus ir perkelti sostinę.