Skiauterinis papartis: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Šakniastiebis]] kyla arba besidriekia. Lapai gali išaugti iki 0,1–0,7 m. [[Lapalakštis]] 0,05 – 0,15 m pločio. Lapalakštis perpus ilgesnis už [[lapkotis|lapkotį]], jį apaugę rusvi plėviškis žvynai, jis yra odiškas, standus, gelsvai žalias, vieną arba du kartus plunksniškai suskaldytas, dukart suskaldytas pasitaiko rečiau. Lapalakšis pailgai lacentiškas, turi 13–20 segmentų poras. Kraštai būna dantyti, o dantelių viršūnės turi standžius šerelius. Viršutinėje lapalakščio pusėje ryškios vagelėse išsidėsčiusios gyslelės.<ref name="Patalauskaitė">{{cite book|last=Patalauskaitė|first=D.|date=2004|title=Dryopteris genties rūšys ir jų paplitimo ypatybės Lietuvoje|publisher=Botanica Lithuanica, Suppl. 6}}</ref> Lapalakštis 2,5–4 kartus ilgesnis už jo plotį. Šviesiai žalios spalvos.<ref name="Lekavičius">{{cite book |last=Lekavičius |first=A. |date=1989 |title=Vadovas augalams pažinti |publisher=Mokslas}}</ref> Vegetatyviniai ir sporifikuojantys lapai skiriasi vienas nuo kito. Sporifikuojantys yra didesni, gali siekti iki 1 m aukštį, lapkotis tvirtesnis, vienodo ilgio su lapalakščiu. Segmentų pora esantį apačioje trumpa, plačiai trikampiška,<ref name=":0">Minkevičius A., ''Lietuvos TSR flora'', ''1 tomas''. Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla – Vilnius, 1959.</ref> paprastai nutolusi nuo kitų,<ref name=Patalauskaitė/> ant jos sorų nėra.<ref name=Lekavičius/> Sporifikuojantys lapai dažnu atveju persisukę sorais viršun. Dideli sorai išsidėsto dviem tankiomis, kartais net besiliečiančiomis eilėmis apatinėje lapalakščio pusėje. Skarelės (induzijos) nėra delėsdidelės, neturi liaukų, lygiais kraštais. Tamsiai rudos spalvos sporos.<ref name=Patalauskaitė/> [[Sporangė]]s su skiautere ir vienasluoksne sienele. Būdingos izosporos.<ref name=Naujalis/>