Džakarta: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Nestea (aptarimas | indėlis)
papildyta
Eilutė 12:
|įkurtas =
|vadovotitulas = |vadovas =
|gyventojumetai = 20162020|gyventoju = 1048300010562088
|plotas = 740699.285
|altitudė = 78
|pastokodas =
|tinklalapis = http://www.jakarta.go.id/jakv1/index.php
Eilutė 22:
}}
 
'''Džakarta''' (anksčiau vadinta '''Batavija''') – [[Indonezija|Indonezijos]] sostinė ir didžiausias miestas. Įsikūrusi [[Java (sala)|Javos salos]] šiaurės rytų pakrantėje, prie [[Čilivungas|Čilivungo]] upės žiočių.<ref name="vle"/> Miesto plotas 699,5 km², 10,6 mln. gyventojų (2020).<ref>Badan Pusat Statistik, Jakarta, 2021.</ref> Džakartos metropolinėje teritorijoje, kurios plotas 6392 km², gyvena 35,934 mln. gyventojų (2020 m.).<ref>{{cite web |last1=Indonesia: Java |title=Regencies, Cities and Districts – Population Statistics, Charts and Map |url=http://www.citypopulation.de/php/indonesia-jawa-admin.php |website=www.citypopulation.de |access-date=2016-01-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20151025180528/http://www.citypopulation.de/php/indonesia-jawa-admin.php |archive-date=2015-10-25 |url-status=live }}</ref> Tai antra pagal gyventojų skaičių miesto teritorija pasaulyje, po [[Tokijas|Tokijo]].
[[Vaizdas:Jakarta 180c.jpg|thumb|right|400px|Miesto centras saulei leidžiantis]]
 
Yra Soekarno‑Hattos ir Halimo Perdanakusumos tarptautiniai oro uostai, [[ASEAN]] būstinė.<ref>{{cite news|url=https://www.thejakartapost.com/seasia/2019/10/07/jakarta-to-remain-aseans-capital-secretary-general-says.html|title=Jakarta to remain ASEAN's capital, secretary-general says|newspaper=[[The Jakarta Post]]|access-date=2019-10-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20191007065715/https://www.thejakartapost.com/seasia/2019/10/07/jakarta-to-remain-aseans-capital-secretary-general-says.html|archive-date=2019-10-07|url-status=live}}</ref>
'''Džakarta''' (anksčiau vadinta '''Batavija''') yra [[Indonezija|Indonezijos]] sostinė ir didžiausias miestas [[Java (sala)|Javos salos]] šiaurės rytų pakrantėje. Miesto plotas 650 km², 8,54 mln. gyventojų (2005). Džakartos metropolinėje teritorijoje, kurios plotas 3302 km², gyvena 31,76 mln. gyventojų (2016 m.).
 
Džakartos visuomenė įvairiakultūrė. Taip nutiko dėl to, kad į miestą plūdo migrantai iš viso Indonezijos salyno, vedami potencialiai aukštesnio pragyvenimo lygio siekių ir verslo galimybių pasiūlos.<ref>Markus Taylor. ''Tales from the Big Durian'', 2009</ref> Dėl spartaus augimo miestas virto labai sausakimšu. Negana to, gyvenimo sąlygas dar labiau pablogino nuolatiniai ekologiniai veiksniai, tokie kaip [[potvynis|potvyniai]].<ref>{{Cite web|url=https://www.humancities.co/2017/01/jakarta-urban-challenges-overview/|title=Jakarta – Urban Challenges Overview – Human Cities Coalition|website=www.humancities.co|access-date=2017-12-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20171203224641/https://www.humancities.co/2017/01/jakarta-urban-challenges-overview/|archive-date= 2017-12-03|url-status=dead}}</ref> Džakarta per metus grimzta iki 17 cm, o tai kartu su vandenynų lygio kilimu atsiliepė potvyniais. Džakarta yra viena iš greičiausiai grimztančių sostinių pasaulyje.<ref>{{cite news|url=https://www.thejakartapost.com/academia/2019/07/30/cure-to-sinking-jakarta.html|title=Cure to sinking Jakarta?|newspaper=The Jakarta Post|access-date=2019-08-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20190731085512/https://www.thejakartapost.com/academia/2019/07/30/cure-to-sinking-jakarta.html|archive-date=2019-07-31|url-status=live}}</ref> Reaguodamas į vis prastėjančią situaciją, šalies prezidentas [[Joko Widodo]] 2019 m. rugpjūčio mėn. paskelbė, kad Indonezijos sostinė bus perkelta iš Džakartos į [[Rytų Kalimantanas|Rytų Kalimantano]] provinciją [[Borneo]] saloje.<ref>{{cite news|url=https://www.smh.com.au/world/asia/jakarta-sinks-as-indonesian-capital-and-borneo-takes-on-mantle-20190826-p52kvp.html|title=Jakarta sinks as Indonesian capital and Borneo takes on mantle|newspaper=[[The Sydney Morning Herald]]|access-date=2019-08-26|archive-url=https://web.archive.org/web/20190826082811/https://www.smh.com.au/world/asia/jakarta-sinks-as-indonesian-capital-and-borneo-takes-on-mantle-20190826-p52kvp.html|archive-date=2019-08-26|url-status=live}}</ref>
 
== Istorija ==
Pirmoji rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė dabartinės Džakartos teritorijoje buvo Kalapos uostas CilivungoČilivungo upės žiotyse. Jis egzistavo [[sundai|sundų]] tautos žemėse. Tai buvo hinduistų gyvenvietė nuo maždaug [[V amžius|V]] amžiaus. [[XII a.]] gyvenvietė tapo svarbiu hinduistų karalystės, [[sundų valstybės]] [[Sunda|Sundos]] uostu. Pirmieji europiečiai, aplankę Kalapą, buvo portugalai. [[XVI a.]] pr. hinduistų karalius leido portugalų prekybininkams prie Kalapos pasistatyti fortą. Pagal pirmąją gyvenvietę iki šiol Džakartos uostas vadinamas Sunda Kelapa.
 
[[1527]] m. miestą užkariavo šiaurinės kaimyninės valstybės valdovas Fatahila (''Fatahillah''). Jis Kalapos vardą [[1527]] m. [[birželio 22]] d. pakeitė į '''JayakartaDžajakarta''' (javiečių kalba – „pergalinga ir klestinti“). Ši data laikoma oficialiu miesto gimtadieniu. XVI a. pabaigoje į ''Jayakarta'' atvyko olandai. [[1619]] m. [[Nyderlandai|Nyderlandų]] Rytų Indijos kompanijos pajėgos, vadovaujamos ''Jan Pieterszoon Coen'', užėmė miestą ir pervadino jį į '''Bataviją''', lotynišką [[Nyderlandai|Nyderlandų]] vardą. Batavija tapo Nyderlandų Rytų Indijos kolonijų sostine. [[XIX a.]] pr. miestas išsiplėtė, kadangi olandai kėlėsi į aukštesnes vietoves, kurios laikytos sveikesnėmis. 1811 m. Javą užėmė britai ir valdė salą 5 metus, kol Nyderlandai buvo okupuoti per Napoleono karus [[Europa|Europoje]], po to Java grąžinta Nyderlandams.
 
Formaliai ir tiesioginei Nyderlandų valdžiai plečiantis į didesnes salyno teritorijas, XIX a. ir [[XX amžius|XX a.]] pradžioje, kolonijinės Batavijos reikšmė didėjo. Olandų taktika išlaikyti kontrolę ir pajamas iš mokesčių reikalavo, kad eksporto prekės iš viso regiono būtų išsiunčiamos per Bataviją, o tai miestui suteikė ypatingą reikšmę, kurią jis išlaiko iki šių dienų.
 
[[Japonija]] užėmė miestą [[1942]] m. vykstant Antrajam pasauliniam karui ir pervadino jį į Džakartą, siekdama vietinių gyventojų palankumo. Po Japonijos pralaimėjimo 1945 m. olandai vėl užėmė miestą, nepaisydami [[1945]] m. [[rugpjūčio 17]] d. indoneziečių paskelbtos nepriklausomybės. Džakarta tapo olandų pastangų atgauti visų buvusių kolonijų kontrolę centras, kol nepriklausomybės karas baigėsi Indonezijos valstybės pripažinimu [[1949]] m.
 
Atkūrus Indonezijos nepriklausomybę Džakarta itin sparčiai plėtėsi, tapo didžiausiu Indonezijos pramonės, prekybos ir kultūros centru, įgijo ir tarptautinę regioninio centro reikšmę.<ref name="vle"/>
 
== Administracija ==
Skirtingai nuo kitų [[Indonezija|Indonezijos]] miestų, Džakarta turi specialų [[Indonezijos provincijos|provincijos]] statusą.<ref name="vle">{{VLE|5|||[https://www.vle.lt/straipsnis/dzakarta/ Džakarta]}}</ref> Miestui vadovauja gubernatorius, o ne meras. Džakarta dalinama į penkis rajonus (''kotamadya'' arba ''kota''), kuriems vadovauja ''walikotamadya''.
 
== Ekonomika ==
Vystoma laivų statyba ir remontas, automobilių, dviračių gamyba, metalo, kaučiuko apdirbimas, chemijos (gumos, cheminio pluošto), popieriaus, poligrafijos, stiklo, baldų, tekstilės (medvilnės), siuvimo, odos, avalynės, maisto (ryžių valymo, arbatos, kavos, malimo, žuvų, aliejaus) pramonė.<ref name="vle"/>
 
== Kultūra ==
eilutė 50 ⟶ 57:
* [http://www.jakarta.go.id Miesto svetainė]
* [http://jakarta-tourism.go.id/ Jakarta Official Travel Website]
 
== Šaltiniai ==
{{išn}}
 
{{Commons|Category:Jakarta|no=T}}