Meidži restauracija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Išplėstinis redagavimas mobiliajame |
→Padariniai: Pataisytas stilius Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Išplėstinis redagavimas mobiliajame |
||
Eilutė 31:
== Padariniai ==
[[Vaizdas:The New fighting the Old in early Meiji Japan circa 1870.jpg|miniatiūra|440x440px|Dabaties kova su senove alegorija, Meiji Japonijos pradžia 1870.]]
Meidži Restauracija paspartino Japonijos [[industrializacija|industrializaciją]],
Meidži [[oligarchija]]
1868, visos Tokugawa žemės buvo konfiskuotos ir perleistos
Galiausiai 1871 metais, praeities ir ateities kartos buvo iškviestos priešais Imperatorių, kur buvo paskelbta kad visos teritorijos nuo tos akimirkos turi būti sugrąžintos Imperatoriui. Apytiksliai 300 teritorijų buvo paverstos prefektūromis ir prie kiekvienos iš jų buvo priskirtas valstybės gubernatorius. Iki 1888 metų, per keletą etapų, nemažai prefektūrų buvo sujungtos, taip sumažindami jų skaičių iki 75. Vasalams buvo prižadėta 1/10, nuo jų teritorijų, pajamų. Vėliau jų skolos bei išmokėjimai samurajams buvo perimtos valstybės.
Oligarchai taip pat stengėsi panaikinti keturių
Visoje Japonijoje tuo metu [[Samurajus|samurajų]] kiekis prilygo 1,9 milijonams. (Palyginimui, tai buvo 10 kartų daugiau nei Prancūzijos privilegijuotos klasės prieš 1789 Prancūzijos Revoliucijos. Be to, Japonijoje samurajus, buvo ne tik eilinis valdovas, bet ir Šogunato vasalai, kurie iš tikrųjų dirbo.) Kiekvienam samurajui buvo nustatytos stipendijos, todėl jų išlaikymas atnešė didelę finansinę naštą, kas ir tikriausiai privedė oligarchus imtis veiksmų. Nepaisant jų tikrųjų ketinimų, oligarchai pradėjo lėtą bei atsargų procesą, samurajų klasės panaikinimui. Pirmiausia 1873 metais buvo paskelbta kad samurajų stipendijos būtų apmokestinamos etapais. Vėliau 1874 metais samurajams buvo suteikta galimybė konvertuoti savo stipendijas į vyriausybės obligacijas. Galiausiai 1876 metais, šis nuosprendis tapo privalomas visiem samurajams. Kariuomenes reformacijai, 1873 metais vyriausybė išleido šauktinių įstatymą visoje šalyje, kuris įpareigoja visus vyrus sulaukus 21 metų tarnauti ginkluotosiose pajėgose ketverius metus, po to dar tris metus rezervu. Vienas iš pagrindinių skirtumų tarp samurajų ir valstiečių klasių buvo teisė turėti ginklus; ši senovės privilegija buvo staiga suteikta kiekvienam tautos vyrui. Taip pat, samurajams buvo uždrausta nešioti kardą ar kitus ginklus miestuose, kurie parodydavo jų statusą.
| |||