02:59, 8 balandžio 2021 versija taisyti Rolandas Kolyšnicinas (aptarimas \| indėlis) 692 keitimai →‎Senovės Graikija: Rašybos klaidos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Išplėstinis redagavimas mobiliajame ← Prieš tai darytas keitimas		20:59, 8 balandžio 2021 versija taisyti anuliuoti Audriusa (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 12 709 keitimai stilius Kitas pakeitimas →
Eilutė 43: Pastebima, kad tik dalis jų pasižymėjo aukštu vergijos kaip visuomeninio instituto išsivystymu. 1980 m. veikale ''Senovės vergija ir moderni ideologija'', amerikiečių antikinės istorijos tyrinėtojas [[Mozis Finlis\|Mozis Finlis]] pasiūlė išskirti penkias išsivysčiusias vergovinės santvarkos visuomenes.<ref>Finley, M. I. (1980), ''Ancient Slavery and Modern Ideology'', New York: The Viking Press.</ref> Jomis, Finlio nuomone, buvo [[Senovės Graikijos istorija\|senovės Graikijos poliai]] (išskyrus [[Sparta\|Spartą]]), [[Senovės Roma\|senovės Roma]], [[Karibų jūra\|Karibų jūros]] kolonijinės šalys, [[Brazilija\|Brazilija]] ir [[Jungtinės Amerikos Valstijos\|Šiaurės Amerikos]] pietų valstijos.<ref>{{Cite journal\|last=Welch\|first=Kimberly\|date=2019-12-31\|title=What is a Slave Society? The Practice of Slavery in Global Perspective, ed. Noel Lenski and Catherine M. Cameron\|url=https://doi.org/10.1093/ehr/cez356\|journal=The English Historical Review\|volume=134\|issue=571\|pages=1504–1506\|doi=10.1093/ehr/cez356\|issn=0013-8266}}</ref><ref>{{Cite web\|last=Coates\|first=Ta-Nehisi\|date=2011-09-06\|title=The Slave Society Defined\|url=https://www.theatlantic.com/personal/archive/2011/09/the-slave-society-defined/244581/\|access-date=2021-04-06\|website=[[The Atlantic]]}}</ref> Anglosaksiškose šalyse, ypač antikinės istorijos srityje, Finlio penkių išsivysčiusių vergovinių santvarkų kanonas tapo bene įtakingiausia teorija vergijos istorijos studijose. Šiuolaikiniuose darbuose, Finlio teorija yra laikoma nors ir įtakinga, bet tik viena iš daugelio lyginamųjų istorinės vergijos vertinimų. Nors nėra bendro sutarimo, dažniausios aplinkybės leidžiančios visuomenei tapti pilnaverte vergovine santvarka reikalavo ~~aukšto~~didelio pavergtų žmonių skaičiaus, vergijos teisę užtikrinančių įstatymų ir institutų, svaraus vergų ekonominio indėlio ir paplitusios vergvaldinės kultūros. == Istorija == Eilutė 67: [[Vaizdas:Mines 1.jpg\|thumb\|350px\|Degto molio senovės graikų vaza vaizduoja sidabro kasyboje dirbančius žmones, tikėtina – vergus ([[V amžius pr. m. e.]])]] Daugiausia yra žinoma apie senovės [[Atėnai\|Atėnų]] vergovinę santvarką. Atėnų vergų [[hierarchija\|hierarchijoje]] aukščiausia padėtis priklausė keliems šimtams ~~valstybiniams~~valstybinių ~~vergams~~vergų ({{grc\|demosioi}}), kurie atliko [[viešoji tvarka\|viešosios tvarkos]] palaikymo ir kitas miestui būtinas priežiūros veiklas. Antrajam lygmeniui priklausė [[amatai\|amatais]] ar kitais verslais užsiimantys vergai, kurie dažniausiai gyvendavo atskirai nuo savo savininkų, bet mokėdavo jiems savo uždarbio dalį ir atlikdavo savininko nustatytus darbus. Namų ūkių vergai – ''oiketai'' – gyveno su savo šeimininkais. Sunkesnėje padėtyje buvo žemės ūkyje dirbantys vergai. Pats sunkiausias ir pavojingiausias darbas buvo atliekamas į [[kalnakasyba\|kalnakasybas]] pavergtų žmonių. Šaltiniai mini tūkstančius žmonių vergaujančių itin pavojingomis sąlygomis Atėnų poliui priklausančiose [[Lavrijas\|Lavrijo]] [[sidabras\|sidabro]] kasyklose. Anksčiausi pasakojimai apie vergus minimi [[Homeras\|Homero]] [[epopėja\|epopėjose]] [[Iliada\|Iliadoje]] ir [[Odisėja\|Odisėjoje]]. Anot Homero, asmuo išsyk prarasdavo pusę savo žmogiškosios prigimties tada, kai tapdavo vergu ([[Iliada]], 6.463). Palaipsniui senovės graikai liovėsi savo tautiečius graikus grobę ir pardavinėję. Atėnuose paplitusi skolinė vergija, kada graikai buvo pavergiami savo tautiečių už įsiskolinimus, buvo uždrausta [[Solonas\|Solono]] įstatymais [[600 m. pr. m. e.]]

Vergovė: Skirtumas tarp puslapio versijų