Lietuva (ansamblis): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: miniatiūra|Ansamblis „Lietuva“ Valstybinis ansamblis „Lietuva“ – vienintelis Baltijos šalyse profesionalus šokėj...
(Jokio skirtumo)

13:03, 8 balandžio 2021 versija

Valstybinis ansamblis „Lietuva“ – vienintelis Baltijos šalyse profesionalus šokėjų, tautinių instrumentų orkestro ir choro grupių jungtinis meno ansamblis, įsteigtas 1940 m. Vilniuje[1]. Jo įkūrėjas – Jonas Švedas, kuris siekė populiarinti tautines dainas, instrumentinę muziką ir šokius[2]. Iki šių dienų ansamblis „Lietuva“ reprezentuoja šalies kultūros paveldą, šiuolaikiškai pristatydamas stilizuotą lietuvių muzikinį folklorą ir ieškodamas modernių atlikimo formų.

Ansamblis „Lietuva“

Dabartinis ansamblio tikslas – aktualiais būdais pristatyti Lietuvos identitetą, ugdyti tautines vertybes bei pažindinti visuomenę su Lietuvos kultūros istorija, atskleidžiant skirtingus istorinius etapus ir atlikimo žanrus[3]. Valstybinis ansamblis aktyviai vykdo švietėjišką misiją, kurdamas edukacines programas vaikams ir suaugusiems. Per visą gyvavimo istoriją sukurta daugiau kaip 60 originalių muzikinių programų, atlikta daugiau kaip 10 000 kūrinių ir surengta daugiau kaip 11 000 pasirodymų. Surengtos sėkmingos gastrolės beveik visose Europos valstybėse, taip pat JAV, Kanadoje, Indijoje, Japonijoje, Filipinuose, Malaizijoje, Čilėje, Peru, Meksikoje, Kuboje ir kitose pasaulio šalyse.[4]

Ansamblio „Lietuva“ sudėtyje – apie 60 profesionalių šokėjų, muzikantų ir choro atlikėjų. Šiuo metu šokių grupei vadovauja vyr. baletmeisteris Edgaras Suprunas, choro grupės artistams – vyr. chormeisteris Algimantas Kriūnas, o tautinių instrumentų orkestrui – dr. Egidijus Kaveckas. Ansamblio „Lietuva“ meno vadovas – Giedrius Svilainis, o visos koncertinės įstaigos vadovė – Edita Katauskienė.


Žinomesni ansamblio „Lietuva“ projektai[5]:

  • Koliažinė opera „Mažvydas“, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui (rež. Kęstutis Jakštas, libret. aut. Arnas Ališauskas, kompoz. Jonas Jurkūnas)
  • Misterija „Dievai ir žmonės“ (rež. Leokadija Dabužinskaitė)
  • Koncertinė programa „Dainuoju Tau gyvenimą“ su bardais Gediminu Storpirščiu, Giedriumi Arbačiausku ir Sauliumi Bareikiu (rež. Donatas Bakėjus)
  • Šokio spektaklis „Dėdės ir dėdienės“ pagal J. Tumą-Vaižgantą (rež. ir choreogr. Aušra Krasauskaitė)
  • Koncertinė programa „Švęskime laisvę“ su folkroko grupe „Žalvarinis“
  • Patriotinė programa „Kilkim, broliai, sakalais!“ su grupe „Thundertale“, Lietuvos kariuomenės orkestru bei kviestinėmis atlikėjomis Rasa Serra, Veronika Povilioniene
  • Muzikinė drama „Legenda apie Pilėnus“ (rež. Nerijus Petrokas)
  • Sakralinės muzikos programos „Jo valia“, „Tikiu“
  • „Lietuvos“ orkestro programos „Kartų simfonija“, „Aistmarės“
  • Populiariausių tautinio žanro kūrinių programa („Aukso fondas“)
  • Kalėdiniai muzikiniai spektakliai vaikams „Jonuko Kalėdų stebuklas“, „Žiemos pasaka“ ir kt.
  • Edukacinės programos „Tai margumas mūs šalelės“, „Metų šventės“, „Gedimino laiškas“ ir kt.
  • Pramoginė-edukacinė laida vaikams „Tada ir dabar“
  • Misterija „Perkūnas“ (rež. ir choreogr. Leokadija Dabužinskaitė)
  • Miuziklas „Velnio nuotaka“
  • Muzikinis spektaklis „Lietuviškos giesmės“ (rež. Alvydas Šlepikas, libret. aut. Birutė Marcinkevičiūtė-Mar)
  • Muzikinis spektaklis „Žvejų dainos“ (rež. Albertas Vidžiūnas, libret. aut. Herkus Kunčius)
  • Muzikinis spektaklis „Kelk, broleli“ (rež. Albertas Vidžiūnas)
  • Miuziklas „Žemės paukščiai“ (rež. Nerijus Petrokas) pagal A. Bražinsko ir A. Drilingos „Pagramančio šnekučiai“
  • Miuziklas „Devynbėdžiai“ (rež. Nerijus Petrokas, libret. aut. Kazys Saja, kompoz. Giedrius Kuprevičius)