Vergovė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
→‎Vergovės istorija: [[]]skolinė vergija pradžioje, - 5 raudonos nuorodos
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Eilutė 67:
[[Vaizdas:Mines 1.jpg|thumb|400px|Degto molio senovės graikų vaza vaizduoja sidabro kasyboje dirbančius žmones, tikėtina – vergus ([[V amžius pr. m. e.]])]]
 
Daugiausia yra žinoma apie senovės [[Senovės Atėnai|senovės Atėnų]] [[vergovinė santvarka|vergovinę santvarką]]. Atėnų vergų [[hierarchija|hierarchijoje]] aukščiausia padėtis priklausė keliems šimtams valstybiniams vergams ({{grc|demosioi}}), kurie atliko [[viešoji tvarka|viešosios tvarkos]] palaikymo ir kitas miestui būtinas priežiūros veiklas. Antrajam lygmeniui priklausė [[amatai|amatais]] ar kitais verslais užsiimantis vergai, kurie dažniausiai gyvendavo atskirai nuo savo savininkų, bet mokėdavo jiems savo uždarbio dalį ir atlikdavo savininko nustatytus darbus. Namų ūkių vergai – ''oiketai'' – gyveno su savo šeimininkais. Sunkesnėje padėtyje buvo žemės ūkyje dirbantys vergai. Pats sunkiausias ir pavojingiausias darbas buvo atliekamas į [[kalnakasyba|kalnakasybas]] pavergtų žmonių. Šaltiniai mini tūkstančius žmonių vergaujančių itin pavojingomis sąlygomis Atėnų poliui priklausančiose [[Lavrijas|Lavrijo]] [[sidabras|sidabro]] kasyklose.
 
Ankščiausi pasakojimai apie vergus minimi [[Homeras|Homero]] [[epopėja|epopėjose]] [[Iliada|Iliada]] ir [[Odisėja|Odisėja]]. Anot Homero, asmuo išsyk prarasdavo pusę savo žmogiškosios prigimties tada kai tapdavo vergu ([[Iliada]], 6.463). Palaipsniui senovės graikai liovėsi savo tautiečių graikų pardavimus ir grobimus. Atėnuose paplitusi skolinė vergija, kada graikai buvo pavergiami savo tautiečių už įsiskolinimus, buvo uždrausta [[Solonas|Solono]] įstatymais [[600 m. pr. m. e.]]