Rasos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Papročiai: kiek pratrintos tas neaiškios deivės |
|||
Eilutė 9:
Manoma, kad vasaros saulėgrįža švenčiama nuo labai senų laikų: pasak [[Pranė Dundulienė|Pranės Dundulienės]], šios šventės susiformavo ankstyvosios gimininės santvarkos laikais. Rašytiniuose šaltiniuose apie jas pirmąkart užsimenama [[1372]] m. Senieji lietuvių papročiai pasirodė esą gajūs ir išsilaikė iki [[XIX amžius|XIX a.]]
Autentiškas baltiškas saulėgrįžos šventės pavadinimas nėra žinomas. Rasos šventės, [[Kupolė]]s ir kiti pavadinimai yra jau krikščioniškų laikų paveldas. Pirmasis šią šventę ''Rasa'' pavadino [[Teodoras Narbutas]] 1835 metais.<ref>Skrodenis S. Joninių arba Kupolių šventės vardo ir prasmės klausimu, ''Senieji tikėjimai naujausių tyrinėjimų šviesoje'', Vilnius, 1977, p. 59.</ref> [[Jonas Basanavičius]] pastarąjį pavadinimą bandė susieti su romėnų ''dies rosarum'' (rožių dienomis). [[Pilypas Ruigys|Pilypo Ruigio]] ir Gotlibo Milkaus [[XVIII amžius|XVIII]] – XIX a. pradžios žodynuose vasaros saulėgrąža vadinama ''Saulėmis''. Kupolių pavadinimas siejamas su vienu iš seniausių apeiginių šventės elementų, taip pat su augmenijos klestėjimu, vešėjimu (nors plg. slavišką šventės pavadinimą ''Иван-Купала''). ''Krešės'' – [[Prūsų kalba|prūsiškas]] pavadinimas, susijęs su augmenijos vešėjimu.
[[2003]] m. vasaros saulėgrįžos šventė Lietuvoje paskelbta nedarbo diena, tačiau įstatyme minimos Joninės. Tai sukėlė diskusijų tarp siekiančių atskirti šiuolaikines Jonines ir senąsias Rasas. Tačiau dėl aukščiau minėtų priežasčių nėra visai aišku, kaip turėtų vadintis senąsias tradicijas tęsianti šventė. Vienas iš argumentų už vienaskaitinį Rasos arba Rasos šventės pavadinimų: [[Vilnius|Vilniuje]] daugiskaitinės Rasos visų pirma asocijuojasi su [[Rasų kapinės|Rasų kapinėmis]] (dr. Libertas Klimka). Tačiau Rasa arba Rasos lieka populiaresnės už Kupoles, Saules, Krešes ar tiesiog Vasaros saulėgrįžą.
| |||