Sąlygotoji kilmė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nestea (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 159:
 
== Sąlygotoji kilmė ir „gilioji“ ekologija ==
Moksliniu požiūriu, aplinkos problemas sąlygoja gamtos dėsniai. Konkrečiai Antrasis termodinamikos principas lemia, kad kiekvienas lokalus vystymosi procesas sukelia entropijos augimą. O entropija yra universalus aplinkos blogėjimo rodiklis. Taigi, kuo sparčiau vystomės, tuo labiau kenkiame aplinkai.
Įsisąmoninimas, jog visa būtis yra tarpusavyje susieta priklausomybės ryšiais, yra pamatinė ekologijos ir ypač „giliosios“ ekologijos (deep ecology) tiesa. Didieji iššūkiai, susiję su globalia katastrofa, žmonijai dabar yra iškilę kaip tik todėl, kad buvo neskiriama dėmesio visuotiniam reiškinių (gyvybės) tarpusavio sąryšiui. Gilioji ekologija tikrai yra paveikta budistinės minties ir gilių Budos įžvalgų, skirtų žmonių tarpusavio santykių kaitos suderinimui su prigimtine įvykių raida.
 
             Budizmo požiūriu, aplinkos problemas sąlygoja pernelyg siauras mūsų požiūris į Gyvybę ir besaikis energijos, technikos, ginkluotės, nebūtinų gėrybių vartojimas. Jeigu manome, kad vystymasis be plataus vartojimo, technikos ir energijos augimo yra neįmanomas, tai šie du požiūriai – mokslinis ir budistinis - iš esmės yra vienodi. Jei ne, turime pripažinti, kad budizmas atveria gal būt vienintelę ekologinių krizių sprendimo galimybę  -  mažinti prabangaus vartojimo mastus ir skatinti   Harmoningų Žmonių Visuomenės progresą.  
 
== Šaltiniai ==