Vandens augalai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Vandens augalų reikšmė: papildyta |
|||
Eilutė 104:
Vandens augalai gali užželti ežerus, tvenkinius, melioracijos griovius bei kitus drenažo sistemos įrenginius. Yrant augalų nuokritoms gali atsirasti deguonies stygius, kai kurie irimo produktai gali būti nuodingi.
Daugelio rūšių vandens augalai pasaulyje plačiai paplitę. Į Lietuvos augalų bendrijų raudonąją knygą įrašytos 20 asociacijų vandens telkinių ir jų pakrančių augalų bendrijos. Tarp jų daugiausia po vandeniu pasinėrusių augalų sudaromos bendrijos – slepišerinis lobelijynas (''Isoeto-Lobelietum'') ir menturlapinis ežerutynas (''Hydrilletum verticillati''), plūdurlapių augalų bendrija – mažažiedis lūgnynas (''Nupharetum pumili''), druskingų krantų augalų bendrija – pajūrinis liūnmeldynas (''Scirpetum maritimi'') ir kt. Lietuvoje yra 15 Europos mastu svarbių gamtos buveinių, kuriose saugoma vandens telkinių ir jų krantų augalų biologinė įvairovė (2 tipų jūros buveinės, 9 tipų gėlųjų vandenų buveinės, 4 tipų pelkių buveinės).<ref name=":0" />
Vandens augalai yra svarbus maisto šaltinis žuvims, [[vandens paukščiai|vandens paukščiams]]. Pietryčių, Rytų Azijoje vandens augalai plačiai naudojami ir žmonių mityboje.<ref name=":1" />
| |||