Fenologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Fenologija''' (gr. ''phainomena'' – reiškiniai, ''logos'' – mokslas) – tai [[mokslas|mokslo]] šaka, tirianti kasmet besikartojančius gyvosios ir negyvosios [[gamta|gamtos]] sezoninius reiškinius, vykstančius pagal tam tikrą periodiškumą. Pavyzdžiui, stebima, kada susidaro įvairių medžių, krūmų bei žolių tam tikros vystymosi fazės, registruojama paukščių keleivių parlėkimas ir išlėkimas. Fenologijos terminą XIX amžiaus viduryje pasiūlė vokiečių botanikas V. Moranas.<ref name=":0">Nacevičius St., 1975. ''Taikomoji fenologija''. Vilnius, leidykla „Mintis“</ref> Fenologinių reiškinių periodiškumą lemia [[Žemė]]s sukimasis apie [[saulė|Saulę]] ir Žemės ašies polinkis į [[orbita|orbitos]] plokštumą. Šio mokslo duomenimis naudojasi [[agronomija]], [[agrometeorologija]], [[klimatologija]], [[fitosociologija]], žemės ir miškų ūkis, [[gamtosauga]]. Naudojantis fenologiniais žemėlapiais, kuriuose yra atvaizduotos vienodų fenodatų linijos ('''izofenos''' –  kreivės, fenologiniuose žemėlapiuose sujungiančios taškus su vienodų terminų fenodatomis), teritoriją galima suskirstyti į bioklimatinius rajonus. Pavyzdžiui, pagal augalų vystymosi priklausomybę nuo klimato sąlygų Lietuvos teritorija suskirstyta į tris fenoklimato rajonus: I – Vakarų Žemaičių lygumos bei Vidurio Lietuvos žemumos, II – Žemaičių aukštumos ir III – Aukštaičių.<ref>Romanovskaja D., Kalvane G., Briede A., Bakšienė E., 2009. Klimato šiltėjimo įtaka fenologinių sezonų trukmės pokyčiams Lietuvoje ir Latvijoje. ''Žemdirbystė-Agriculture'', t. 96, Nr. 4, p. 218–231</ref>