11:19, 31 kovo 2021 versija taisyti Radvyle (aptarimas \| indėlis) 263 keitimai →‎Braun-Blankė skalė: papildyti metodai Žyma: Vizualus redagavimas ← Prieš tai darytas keitimas		11:29, 31 kovo 2021 versija taisyti anuliuoti Radvyle (aptarimas \| indėlis) 263 keitimai →‎Braun-Blankė skalė: eunis klasifikacija Žyma: Vizualus redagavimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 3: Fitosociologijos sąvoka buvo paminėta pirmą kartą 1896 m. (Józef Paczoski) ir buvo populiari Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir TSRS, o fitocenologijos terminas paminėtas tik 1918 m. (Helmut Gams) ir buvo labiau mėgiamas tik keliose Europos valstybėse. Fitosociologija išskiria bendrijų klasifikavimo vienetus (sinuzija, asociacija) ir [[hierarchija\|hierarchinę]] bedrijų sistemą. Fitosociologijos mokslas teikia žinias apie augalų bendrijų raidos pakitimus.<ref>{{VLE\|6\|\|\|[https://www.vle.lt/straipsnis/fitocenologija/ Fitosociologija]}}</ref> Taip pat siekiama sužinoti kokie augalai auga tam tikroje teritorijoje ir taip apsaugoti biologinę įvairovę. ~~== Istorija ==~~ === Pasaulyje === eilutė 37 ⟶ 35: + – individų mažai, jie dengia labai mažą plotą; 1 – individų daug, bet dengia mažą plotą arba jų mažai, o padengimas didesnis, bet < 5 % (< 1/20) tiriamojo laukelio; 2 – individų labai daug arba dengia 5–25 % (1/20–¼) laukelio;▼ 3 – individų įvairiai, dengia 25–50 % (¼–½) laukelio;▼ 4 – individų įvairiai, dengia 50–75 % (½–¾) laukelio; ▼ 5 – individų įvairiai, dengia > 75 % (> ¾) laukelio.▼ Įvertinamas bendrasis kiekvieno aukšto – pirmojo ir antrojo medžių, krūmų, žolių ir krūmokšnių, samanų (žymimi atitinkamai A1, A2, B, C, D) augalų projekcinis padengimas procentais.~~<ref>[http://wetlife.gpf.lt/images/File/7_2_51_Second%20vegetation%20assessment%20report.pdf]</ref>~~▼ == Reikšmė == Fitosociologijos mokslas teikia žinias apie augalų bendrijų raidos pakitimus.<ref>{{VLE\|6\|\|\|[https://www.vle.lt/straipsnis/fitocenologija/ Fitosociologija]}}</ref> Taip pat siekiama sužinoti kokie augalai auga tam tikroje teritorijoje ir kaip išsaugoti biologinę įvairovę, kaip žmogaus veikla veikia augaliją.<ref>Uogintas D., Rašomavičius V. 2020: Impact of Short-Term Abandonment on the Structure and Functions of Semi-Natural Dry Grasslands. Botanica: 26(1):40-48.</ref> EUNIS (European Nature Information System) – plati duomenų apie Europos gamtą sistema; buveinių klasifikacija sudaro vieną svarbiausių šios sistemos integruotų dalių. Pagrindinis EUNIS iniciatorius ir įgyvendintojas yra Europos aplinkos agentūra (EEA – European Environment Agency), Europos Bendrijos įkurta 1994 metas. Lietuvoje pagal EUNIS buveinių klasifikaciją išskiriamos tokios buveinės: • A Jūros buveinės • B Pajūrio buveinės • C Vidaus paviršinių vandens telkinių buveinės • D Pelkių buveinės • E Pievų ir aukštųjų ţolynų buveinės • F Virţynai ir krūmynai • G Miškai ir kitos medţiais apaugusios teritorijos ▲2 – individų labai daug arba dengia 5–25 % (1/20–¼) laukelio; • H Kontinentinės buveinės, padengtos nesusivėrusia augalija arba visai jos neturinčios ▲3 – individų įvairiai, dengia 25–50 % (¼–½) laukelio; • I Žemės ir namų ūkyje, sodininkystėje nuolat naudojamos (arba neseniai naudotos) buveinės ▲4 – individų įvairiai, dengia 50–75 % (½–¾) laukelio; • J Statiniai, pramonės ir kitos dirbtinės buveinės ▲5 – individų įvairiai, dengia > 75 % (> ¾) laukelio. • X Buveinių kompleksai.<ref>Ulevičius A., Tupčiauskaitė J., 2013. ''Ekosistemų praktikumas: buveinės ir jų būdingosios rūšys''. – Vilnius</ref> ▲Įvertinamas bendrasis kiekvieno aukšto – pirmojo ir antrojo medžių, krūmų, žolių ir krūmokšnių, samanų (žymimi atitinkamai A1, A2, B, C, D) augalų projekcinis padengimas procentais.<ref>[http://wetlife.gpf.lt/images/File/7_2_51_Second%20vegetation%20assessment%20report.pdf]</ref> == Šaltiniai ==

Fitosociologija: Skirtumas tarp puslapio versijų