Secchi diskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Čopas (aptarimas | indėlis)
S nuoroda į šaltinį
Čopas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 18:
== ''Secchi'' disko trūkumai ==
 
„Secchi“ disko rodmenys tiksliai nenurodo skaidrumo, nes gali būti klaidų dėl saulės akinimo ant vandens arba dėl žmogaus skirtingo gebėjimo regėti. T.y., vienas asmuo gali pamatyti diską viename gylyje, tačiau kitas, turintis geresnį regėjimą, gali jį pamatyti didesniame gylyje. Nepaisant to, tai yra nebrangus ir paprastas vandens skaidrumo matavimo metodas. Dėl galimų skirtumų tarp vartotojų metodai turėtų būti kiek įmanoma standartizuoti. „Secchi“ disko matavimas visada turėtų būti atliekamas nuo laivo ar prieplaukos pusės, kurioje yra šešėlis, 9:00–15:00<ref>Lind, Owen, T. (1979). ''Handbook of Common Methods in Limnology'' St. Louis:C.V. Mosby Co.</ref>. Geriausi rezultatai gaunami laikotarpiu nuo 10:00 iki 14:00. Tas pats stebėtojas kiekvieną kartą turėtų atlikti „Secchi“ gylio matavimus tuo pačiu būdu.
 
== Panaudojimas Lietuvoje ==
Lietuvoje Secchi diskas naudojamas atliekant paviršinių vandens telkinių monotoringą, tiriant vandens skaidrumą, susijusį su padidėjusiu skendinčių dumblių kiekiu. Vandens būklė laikoma gera, kai vidutinis vasaros vandens skaidrumas, priekrantėje yra ne mažesnis nei 5 metrai, teritorinės jūros ir Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos dalyse – 7 metrai, vidutinis metinis abiejuose – 8,8 metro. Lietuvos sąlygomis vasaros vidutinis Secchi disko gylis jūros priekrantėje yra 2,5–3 metrai, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje – 4,6 metro, vidutinis metinis vandens abiejuose – 4,9 metro <ref>Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2018). ''Nutarimas dėl vandenų srities plėtros 2017-2023 metų programos patvirtinimo''</ref>.
 
== Išnašos ==